Rolandas Žigonis pasakoja, jog idėja sukurti meno projektą, skirtą aplinkosaugai, jam gimė iš kasdienybės – stebint gamtą, matant, kiek šiukšlių paliekama miškuose, pakrantėse ir kilus nuostabai, jog dalies žmonių akys prie to tiek priprato, jog šiukšlių nebemato.
„Ilgokai svarsčiau, sukau galvą ir kartą pamaniau: o jei sukūrus paveikslą, kurio dalį būtų galima padengti šiukšlėmis? Pradžioje galvojau to imtis vienas pats, tačiau netrukus prisiminiau Algį Kriščiūną, su kuriuo iki tol net nebuvome pažįstami, jo kūrybą, parašau, o jis sureagavo labai teigiamai, tada kartu ėmėme idėją plėtoti“, – apie projekto užuomazgas pasakoja kūrėjas.
Šiukšlės iš Lietuvos ir Tailando – pasaulinės problemos simboliai
A.Kriščiūnas specialiai šiam projektui sukūrė kelių Lietuvos įžymybių paveikslus. Kodėl būtent žymūs žmonės? Pasak R.Žigonio, viena vertus, dėl to, jog jie tarsi simbolizuoja daugeliui tarsi šventu tapusį vartojimą, yra tapę savotiškomis to ikonomis, kita vertus, neslepia jis, siekta ir kad projektas sulauktų dėmesio. Ar įžymybės žinojo, kas bus daroma su jų portretais, kaip į tai reagavo? R.Žigonis pasakoja, jog idėja kiekvienam paveikslo herojui buvo pristatyta, visi su ja sutiko ir net pristatymo proga dalijosi nuotraukomis ir žinute su savo bičiuliais ir sekėjais. Tai taip padėjo skleisti žinią apie projektą ir ką juo stengiamasi perteikti.
Dalis šiukšlių paveiksluose yra iš Tailando, kur su bendraminčiais rinkome jas pakrantėse.
Kaip šypsosi pašnekovas, jis pats buvo atsakingas būtent už šiukšlių sluoksnį, kuriuo dengta kiekvieno paveikslo dalis. „Gyvenu Trakuose ir puikiai matau, jog šiukšlių čia irgi netrūksta, kaip bebūtų gaila, net ir žvejai ežerų pakrantėse palieka „dovanų“. Dalis šiukšlių paveiksluose yra iš Tailando, kur su bendraminčiais rinkome jas pakrantėse. Patikėkite, ten jų taip pat netrūksta“, – pasakoja R.Žigonis ir sutinka, kad tokiu būdu projektas dar ir parodo, jog šiukšlinimas, perteklinis vartojimas yra tapę pasaulinėmis problemomis.
Tiki, kad menas veikia pasąmonę ir gali keisti žmogų
Kokių reakcijų sulaukė „šiukšlini“ paveikslai, jau pabuvoję ir viename renginyje MO muziejuje Vilniuje, vėliau Kaune, o šiuo metu eksponuojami Palangoje, kultūros baro „Kablys“ kiemelyje? R.Žigonis juokiasi, kad, žinoma, yra žmonių, kurie šiukšlių paveiksluose net nemato, nes jos įsilieja į piešinį: „O, čia šiukšlės“, nustemba jie. Bet aš manau, kad nemažai žmonių tas šiukšles vis tik pastebi ir juos pasiekia žinutė, kuri mums svarbi. Apskritai tikiu, kad tokie dalykai veikia pasąmonę – skatina pakelti šiukšlę, pačiam nešiukšlinti, mažina vartojimą.“
Ar aplinkosaugos problemų kėlimas meno kūriniais dabar madingas? R.Žigonis mano, kad menininkai visais laikais atsiliepia į problemas, kurios tuo metu yra aktualios, todėl ir šią tematiką įtraukia į savo kūrybą.
„Aš manau, labai gerai, kai meno kūrinys siunčia žinutę, nes jei menas neturės funkcijos, jis bus tuščias, – sako projekto „Holy Trash“ iniciatorius. – O kalbant dar bendriau, tikiu, kad mūsų pasauliui, mums visiems tėra likusi paskutinė viltis – kūrybiškumas. Būtent kūrybiškai turime spręsti ir aplinkosaugos, besaikio vartojimo problemas: maisto resursų užteks, jei žvelgsime į tai kūrybiškai, daiktų pertekliaus nebus, jei vietoje dovanos pirksime ne niekutį, o ką nors sukursime savo rankomis. Ir aš pats stengiuosi vadovautis kūrybiškumu įvairiausiose situacijose, manau, kiekvienas žmogus tą gali.“
