„Inžineriniai sprendimai tikrai tam yra“, – patikino K.Vaicekiūtis ir pridūrė, kad statant tokį objektą reiktų išspręsti keletą klausimų – kaip pritvirtinti stiklo konstrukcijas, kaip eksploatuoti, prižiūrėti, valyti piramidės paviršių.
„Filosofiškai būtų labai įdomus objektas – netgi mums visiems lietuviams“, – teigė „Grindos“ vadovas.
„Didžiausia bėda yra vanduo. Vandens nuvedimo sistemos nuo kalno nebuvo“, – sakė V.Pauža.
„Tai jei vanduo netekėtų visai? – pašnekovų pasiteiravo Žinių radijo žurnalistas. – Tai šita piramidė išgelbėtų kalną“, – atsakė K.Vaicekiūtis.
Tai – ne pirma šmaikšti idėja, siūlanti, kaip būtų galima kalną išsaugoti. Neseniai architektų komanda iš Vilniaus pasiūlė Gedimino kalną apgaubti plieniniu gaubtu ir projektą pristatė 15min.
Naujausia didelė nuošliauža rytiniame Gedimino kalno šlaite įvyko šeštadienio rytą. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, įgriuvo dalis pagrindinio tako.
Kultūros ministerija teigia, kad per pastaruoju metu vykusias nuošliaužas pagrindiniai kalno sluoksniai nepažeisti. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus.
Didelius kalno tvarkybos darbus numatoma atlikti kitąmet.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
