„Visi gyvename melagingų naujienų (angl. fake news) amžiuje. Tačiau jos atsirado ne su „Twitter“ ar „Youtube“ – 1930-asiais jos buvo pasitelkiamos realių žmonių pradanginimui“, – teigė parados kuratorė Natalia Sidlina.
„Planavome, kad paroda sutaptų su Spalio revoliucijos metinėmis. Panašu, kad nuotraukas galima palyginti su tuo, kas šiuo metu vyksta pasaulyje“, – sakė Teito ekspozicijų vadovas Matthew Gale'as.
Dingstantys žmonės
Kai kurie parodos eksponatai kelia šiurpą. Pirmojoje nuotraukoje Josifą Staliną supa keturi jo bendražygiai. Kitoje, publikuotoje praėjus 23 metams, nebėra trijų diktatoriaus kolegų. Trečiojoje nuotraukoje J.Stalinas prie to pačio stalo stovi vienas.
J.Stalino prielankumą praradę asmenys paprasčiausiai būdavo ištrinami iš oficialių nuotraukų. Manipuliacija fotografijomis – vienas pagrindinių sovietinės istorijos perrašymo elementų.
„Tai mums kelia nerimą ir šiandien. Nuotraukos labai įtikinančios, tačiau jomis taip pat labai lengva manipuliuoti“, – tikino M.Gale'as.
Jis įžvelgia panašumų su XXI-ojo amžiaus memais (angl. memes): „Santykis tarp tokių žmonių ištrynimo iš istorijos būdų ir fotošopinto vaizdo – labai ryškus, įspėjantis mus ir šiandien. Jis atskleidžia vaizdų galią, ir, tam tikra prasme, atskleidžia istorijos užkulisius... Būtent tai (leidžia pažvelgti – red.) į vaizdų galią viešojoje erdvėje, ir kokią informaciją jie perduoda.“
Propagandiniai plakatai
Parodos „Red Star Over Russia“ salėse greta žmonių nuotraukų netrūksta ir spalvingų plakatų bei litografijos darbų. Anot M.Gale'o, būtent jie propagandai suteikia galios.
Galerijos ekspozicijų vadovo teigimu, trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje buvo naudojama abstrakcijos ir figūros kombinacija. Dažniausiai tai būdavo pasiekiama pasitelkiant fotomontažą – nufotografuotą figūrą derinant prie abstrakčios kompozicijos.
Puikus tokios technikos pavyzdys – Adolfo Štrachovo plakatas, kuriame teigiama, kad emancipuota moteris gali vienu metu pasiekti daugybę dalykų. „Iš esmės tai – monochrominis (plakatas – red.), tačiau naudojama labai ryški raudona spalva. Vertinant iš kolorito perspektyvos tai – labai neįprasta“, – teigė M.Gale'as.
Anot M.Gale'o, kompozicija, kurioje dominuoja moters veidas, sukuria intymumo jausmą, o fonas suteikia herojiškumo. Tokia kombinacija randama ir daugybėje kitų „Red Star Over Russia“ parodos eksponatų.
Eksponatai turėjo daryti įtaką asmeniniu lygiu: įtikinti Sovietų Sąjungos piliečius palaikyti komunizmo idėją ir tuo pat metu laikytis kolektyvinių idealų.
Sovietinis feminizmas?
Anot N.Sidlinos, tarp eksponatų gausu moterų atvaizdų. Dėl propagandinių priežasčių plakatuose, raginančiuose kovoti prieš fašizmą, vaizduojamos moterys. „(Juose – red.) nebuvo Stalino veido – labai sunku įkvėpti žmones stoti į mūšį ir žūti už Komunistų partijos lyderį, – sakė N.Sidlina. – Motinos ar dukros atvaizdas suveikdavo daug geriau.“
Anot M.Gale'o, A.Štrachovo plakatas atskleidžia ir kitą režimo pusę. „Nutiko daugybė visiškai siaubingų dalykų, tačiau jie moterų lygybės klausimu buvo to meto Europos pionieriai – dėl suteiktos teisės balsuoti, raštingumo skatinimo ir požiūrio į vaikų priežiūrą. Jie buvo idealistai tiek pat, kiek ir tironai.“
Ekspozicijų vadovas tikina, kad paroda atskleidžia svarbų idealizmo aspektą, pastebėtą ir ankstesnių laikotarpių mene. „Užtenka pažiūrėti į milžinišką Konstantino galvą Kapitolijaus muziejuje ir supranti, kad tai ir propaganda, ir išskirtinti menas. Arba pažiūrėti į antireformacines trompe l’oeil (tapybos forma, sukurianti trijų dimencijų iliuziją – red.) lubas katalikų bažnyčiose“, – mano M.Gale'as.
„Čia slypi bandymas paveikti žmones jausmu, kurį sukelia labai tiesioginis vaizdas, suteikiantis užtikrintumo bent jau ateičiai – kad einame teisingu keliu, kad yra taip, kaip yra“, – pridūrė jis.
M.Gale'as tikina, kad toks menas turi šį tą bendro su religiniais atvaizdais. Anot Teito ekspozicijų vadovo, „vizualinė kalba prasideda su labai neraštinga, vaizdais besikliaunančia populiacija, o tuomet tampa pasikartojančia ikonografija“.
Jis siūlo atkreipti dėmesį į Vladimiro Lenino portretus. „Leninas vaizduojamas maždaug šešiomis pozomis, ir tai tampa žodynu, kuris, nesvarbu, (Leninas – red.) atrodo ar neatrodo kaip tikras asmuo, tampa atpažįstamas – krikščionių ikonografija veikia taip pat“, – mano M.Gale'as.
Toks būdas leidžia menininkų sukurtiems vaizdams sklisti kartu su tokiais propagandos įrankiais kaip „agitaciniai traukiniai“.
Dekoruoti propagandiniais vaizdais, jie keliavo po šalį ir skleidė informaciją. „Menininkai, kurie savo darbais rėmė režimą, laikė meną nebe kažkuo išskirtiniu, bet kažkuo, kas turi priklausyti žmonėms“, – tikino M.Gale'as.
Gatvės menas
„Pirmiausia menas buvo kuriamas tam, kad artistinė programa galėtų būti vykdoma gatvėse. Tokie žmonės kaip Aleksandras Rodčenka ir Elas Lisickis meną pavertė prieinamu plakatuose, geležinkelio stočių skelbimų lentose, „agitaciniuose traukiniuose“, laikraščiuose ir žurnaluose“, – mano M.Gale'as.
Tai jie padarė meno lūžio taško metu: „Aukštoji meno ir technikos meistriškumo mokykla Maskvoje buvo skirta tam, ką jie laikė produktyvistiniu požiūriu, dizainu su priežastimi, o ne skirtu paprasčiausiam estetiniam pasimėgavimui. Tuo pat metu tai vyko Bauhauzo architektūros ir meno mokykloje Vokietijoje“
Anot M.Gale'o, Sovietų Sąjungoje meno tikslu tapo partijos žinutės perdavimas. Ši žinutė galėjo „netikėtai ir staigiai pasikeisti... Buvę valdžioje žmonės staiga jos netekdavo, reikėdavo juos pašalinti. Todėl žmonių veidų ištrynimas – neįtikėtinai grėsmingas būdas pademonstruoti ne tik vaizdų galią, bet ir politikos, skatinančios tokios medžiagos produkciją, svarbą.“
Nors parodos „Red Star Over Russia“ eksponatai stebina dar ir šiandien, o jų įtaka dizainui jaučiama ligi šiol, jie nebūtinai buvo sukurti kaip meno kūriniai.
„Aišku, kad avangardo menininkai, kurie Rusijoje šia veikla užsiėmė trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtajame dešimtmetyje, sąmoningai kūrė propagandą, – mano M.Gale'as. – Galime pripažinti meninius judėjimus, kurie suformavo vizualinę kultūrą, tačiau politika visada šalia. Kaip N.Sidlina minėjo ekspozicijos atidaryme, tai mums primena vaizdo atsakomybę ir galią istorijoje.“
