Nuo pagoniškų aukojimo akmenų iki Erwino Wurmo kūrybos
Neįprastai skambantis centro pavadinimas „Tartle“ yra škotų kalbos žodis, apibūdinantis jausmą, kai neprisimename, kur tai matyta ar girdėta, tačiau yra neabejotinai pažįstama. Pasak centro steigėjų, šis jausmas neretai užplūsta žiūrint į meno kūrinius, vartant senas knygas.
Kaip spaudos konferencijos metu teigė kolekcininkas ir centro įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kolekciją formuoti jis pradėjo 2000 m. Ilgainiui pastebėjo, kad daugybė meno vertybių yra išsibarsčiusios po visą pasaulį, todėl siekė ne tik į Lietuvą grąžinti kultūrinį bei istorinį lituanistinį paveldą, bet ir padaryti jį prieinamą visuomenei.
„Tartle“ kolekciją šiuo metu sudaro daugiau nei 7 tūkst. eksponatų: apie 1000 tapybos darbų, daugiau nei 360 skulptūrų, beveik 500 senųjų LDK ir Lenkijos žemėlapių, per 1100 istorinės grafikos darbų, daugiau nei 2000 lituanistinių knygų ir spaudinių, išleistų iki 1905 m. Taip pat kaupiami lituanistinės medalistikos, sidabro kalybos darbai, senoviniai šarvai, ginklai ir kt.
Kolekcijoje – Pranciškaus Smuglevičiaus, Žako Lipšico, Marko Antokolskio, Lazaro Segalo, Petro Kalpoko, Antano Gudaičio, Mindaugo Navako, Petro Rimšos, Stasio Ušinsko ir kt. autorių darbai. Rinkinys apima laikotarpį nuo pagonybės kultūrinio palikimo iki šių dienų.
Spaudos konferencijoje R.Valiūnas pristatė ir keletą eksponatų: vieną pirmųjų lietuviškai spausdintų knygų – J.Bretkūno „Postilę“, Jokūbo Gierkės kurtą laikrodį, menantį XVII a., bei Kazimiero Jogailaičio pasirašytą privilegiją, kurios stilizuotos rašysenos, tiesa, vis dar nepavyko iššifruoti.
„Tartle“ bus galima susipažinti ir su šiuolaikiniu menu, tačiau čia, priešingai nei likusioje kolekcijos dalyje, ketinama apsiriboti ne tik Lietuva.
„Nesijaučiu taip pat gerai išmanantis šiuolaikinį meną, o kai truputį bijai, laikaisi atstumo. Bet žingsnis po žingsnio ir toliau žengsime šiuo keliu, tik ne šuoliais, o nuosekliai“, – sakė R.Valiūnas, kaip pavyzdį pateikęs centro kiemelyje eksponuojamą šiuolaikinio austrų menininko Erwino Wurmo skulptūrą.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs istorikas Egidijus Aleksandravičius teigė, jog per meną galima pažinti tai, kas kitomis priemonėmis ir formomis lieka nepažinu: „Menas, ačiū Dievui, dar gali mus gelbėti, nepaisant to, kad daugeliui šios visuomenės žmonių atrodo, kad tai tiesiog be galo nenaudingas dalykas. Ir tik prie tokio meno slenksčio supranti, ką reiškia begalinė nenaudingų dalykų nauda“, – kalbėjo istorikas. Anot jo, jam didžiausią įspūdį daro faktas, jog prieš mūsų akis iškyla dar vienas įrodymas, kiek daug kultūrai gali duoti neokapitalizmas.
Pirmoji paroda – „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“
Parodos Lietuvos meno pažinimo centre turėtų keistis kas pusmetį. Pirmoji, pavadinta „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, pasak jos kuratorės, dailės istorikės Giedrės Jankevičiūtės, leidžia pažvelgti, kiek kolekcija koreliuoja su jau egzistuojančiu Lietuvos dailės kanonu, o kiek jį keičia ir papildo.
„Uždavinys surengti inauguracinę parodą ir pristatyti tiek eksponatų turintį rinkinį yra tikrai įdomus iššūkis menotyrininkui. Šioje parodoje pristatomi 46 paveikslai, 13 skulptūrų ir 2 grafikos kūriniai. Lašas jūroje, bet, man atrodo, tai yra galinga estetinė kapsulė, kuri pasakoja Lietuvos kultūros istoriją nuo XVIII a. pabaigos. <...> Rodoma menininkų, jų kūrinių migracija, įtakos, kurios ateidavo iš išorės, keisdamos Lietuvos dailės ir kultūros vaizdą, jį gilindamos, plėsdamos, suteikdamos naujų impulsų ieškoti naujovių. Migracijos motyvas čia, kaip ir dabartiniame mūsų gyvenime, labai svarbus. Ir, sakyčiau, jog kolekcijoje migracija rodoma su pliuso ženklu, kaip pozityvus dalykas“, – kalbėjo G.Jankevičiūtė.
Visos meno pažinimo centro organizuojamos parodos bus lankomos tik iš anksto užsiregistravus, mažomis grupėmis, su profesionaliu gidu-menotyrininku.
„Mums labai svarbu pažinimas, istorinis kontekstas, todėl mažas grupes vedžiosime su profesionaliais menotyrininkais. Norime papasakoti apie kolekciją, kad profesionalai pristatytų tiek pačius kūrinius, tiek jų istoriją, tiek platesnį kontekstą“, – tokį sprendimą komentavo centro direktorė Jurgita Semenauskienė.
Bilietas kainuos 7 eurus, senjorams ir vaikams – perpus pigiau. Centras duris visiems lankytojams atvers spalio mėnesį, iki tol su ekspozicija bus galima susipažinti menotyrininkams.