Vertinimo komisija keliais etapais atrenka geriausias pavienes fotografijas dešimtyje „Atvira“ temos kategorijų. Šioje temoje pristatoma geriausia šiuolaikinė fotografija. Tado darbas „Ugnė, Dovydas Egidijus“ yra „Atvira“ temos „Portretai“ kategorijos nominantų dešimtuke. Kovo 28 dieną bus paskelbti dešimt „Atvira“ temos kategorijų nugalėtojai, o balandžio 20 d. bus paskelbtas pagrindinis „Atvira“ temos nugalėtojas.
Kartu su visomis nominuotomis, įvertintomis ir nugalėtojų nuotraukomis ir Tado Kazakevičiaus darbas bus pristatytas Sony World Photography Awards & Martin Parr-2017 parodoje Londone balandžio 21 - gegužės 7 dienomis. Paroda bus eksponuojama prestižiniame Somerset House, kur vyksta ir Photo London mugė. Į šį prestižinį tarptautinį konkursą iš 183 šalių buvo pateikta per 227 tūkstančiai fotografijų.
Sony World Photography Awards vertinimo komisijos dėmesį patraukė ir kito fotografo iš Lietuvos, Andriaus Venclovos, fotografija „Šienapjūtė“. Ji papuolė į „Atvira“ temos „Kultūra“ kategorijos penkiasdešimtuką.
Sužinojęs apie įvertinimą Tadas Kazakevičius sakė: „Esu be galo laimingas, jog vienas iš mano paties mėgstamiausių metų kadrų buvo nominuotas. Man tai didžiulis įvertinimas ir motyvacija! Tai Ugnės, Dovydo ir Egidijaus portretas su numylėtiniu šuneliu Meškiu jų namų kieme saulėtą vasaros vakarą. Nuotrauka buvo užfiksuota Laumėnų kaime, Ukmergės rajone, Lietuvoje 2016 metų liepos 16 dieną. Ši fotografija yra šiuo metu kuriamos serijos „Tai, ko nebebus“ dalis, kurioje aš fiksuoju nykstančio Lietuvos kaimo simbolius“, – fotografijos sukūrimo prisiminimais dalinosi Tadas.
Jau ketvirtus metus Tado Kazakevičiaus kuriama serija „Tai, ko nebebus“ prieš dvi savaites buvo įvertinta ir prestižinio „Lensculture“ tinklalapio konkurse LensCulture Exposure Awards 2017. Šiame konkurse jo dešimties nuotraukų serija buvo išskirta vertinimo komisijos narės, Karen McQuaid, vyresniosios The Photographers’ Gallery (Londonas) kuratorės. Karen McQuaid komentavo pasirinkimą: „Serija „Tai, ko nebebus“ įamžina Tado gimtinės Lietuvos kaimo bendruomenes ir sodybas. Tai kaimai, kurie prarado daug „jauno kraujo“, suvilioto šiandieninio modernaus miesto gyvenimo patogumų. Tačiau nuotraukose visiškai nesijaučia jokio sielvarto, liūdesio ar skurdo. Su pagarba įamžinti gyventojai, gyvuliai ir pastatai, kuriuose įsikūrusios šios bendruomenės, bei atsiskleidžia arti išnykimo besantys gyvenimo ritmai“.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos spaudos fotografų klubas rengia Tado Kazakevičiaus parodą ir albumą „Tai, ko nebebus“, kuris visuomenei turėtų būti pristatytas 2018 metų pabaigoje, po penktosios Tado kelionių po Lietuvą vasaros. Tarptautiniai autoriaus kūrybos įvertinimai tik patvirtina fotografo pasirinktos temos svarbą bei autoriaus profesionalumą.
32 metų Tadas Kazakevičius, lietuviškos dokumentinės fotografijos atstovas, gimė ir augo Šiauliuose. Penkis metus gyvenęs Jungtinėje Karalystėje, prieš ketverius metus grįžo į gimtinę ir gyvena Vilniuje. Nors dirba reklamos ir grafinio dizaino srityje ir yra baigęs architektūros studijas, tačiau ne mažiau aistringai pasišventęs dokumentinei fotografijai. Tadas fotografija domisi devynerius metus, septynis iš jų nuosekliai ir išsamiai tyrinėja socialines temas bei šiuo metu rengia naują portretų ciklą „Tautos Lietuvoje“. Autorius yra tradicinės juostinės fotografijos entuziastas ir mėgsta naudoti vidutinio formato fotoaparatus.
2014 metais konkurse „Lietuvos spaudos fotografija“ Tado Kazakevičiaus sukurta nuotrauka tapo temos „Portretas” nugalėtoja ir pelnė Auksinio kadro prizą. Šis portretas taip pat tapo leidinio viršeliu ir parodos plakato fotografija. Tado serija „Tai, ko nebebus“ buvo pristatyta tarptautiniame fotožurnalistikos festivalyje „Vilniaus fotografijos ratas“ 2014 metais, 2015 metais tarptautinės vertinimo komisijos sprendimu pateko į parodą ir leidinį „Lietuvos spaudos fotografija“, o Kultūros taryba skyrė stipendiją šios serijos kūrimo tąsai.
Tadas Kazakevičius yra fotodokumetikos platformos Latitude55.lt įkūrėjas ir fotoredaktorius, kuri ne tik skelbia geriausius Lietuvos fotodokumentikos kūrėjų darbus, bet ir padeda jauniesiems fotografijų kūrėjams gilintis į dokumentinio žanro sritį.
