Šiemet konkursui buvo pateiktos 61062 nuotraukos, kurias padarė 3851 fotografas iš 130 šalių.
„Metų fotografijos“ darbu žiūri išrinko palestiniečių fotografo Mohammedo Salemo nuotrauką. Joje įamžinta Ina Abu Maamar, laikantį savo dukterėčios Sali, kurią jų namuose Gazos Ruože nužudė Izraelio raketa, kūną.
Šią nuotrauką fotografas padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai jo paties žmona pagimdė kūdikį. Šią akimirką jis apibūdino kaip „galingą ir liūdną akimirką, kuri apibendrintai atspindi tai, kas vyko Gazos Ruože“. Po Izraelio atakos jis surado Ina Nasero ligoninės morge tupinčią ant žemės ir apkabinusią žuvusios dukterėčios kūną.
Manoma, kad daugiau nei per pusę metų trunkantį karą Gazos Ruožę jau žuvo daugiau nei 30 tūkst. palestiniečių. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, du trečdaliai žuvusiųjų – moterys ir vaikai.
Kategorijoje „Metų reportažas“ geriausiu ciklu pripažintas Pietų Afrikos fotografės Lee-Ann Olwage darbas, skirtas demencijos problemai. Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, demencija tampa problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiandien pasaulyje demencija serga apie 55 mln. žmonių, iš kurių daugiau kaip 60 proc. gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Fotografė įmažino istoriją apie 91-erių Madagaskaro gyventoją Paulą Rakotozandriny, kuris jau vienuolika metų serga demencija, tačiau jo šeima apie šią ligą nieko nenutuokė net devynerius metus.
Kategorijoje „Ilgalaikiai projektai“ nugalėjo venesualiečio fotografo Alejandro Cegarra darbų serija „Tarp dviejų sienų“. Joje analizuojama per keletą pastarųjų metų smarkiai pasikeitusi Meksikos imigracijos politika ir jos padariniai žmonių gyvenimams.
Teigiama, kad nuo 2019 m. Meksikos imigracijos politika prie pietinės sienos, besiribojančios su Venesuela, pasikeitė gan radikaliai, o pati šalis iš migrantams bei prieglobsčio prašytojams atviros tapo itin griežta. Tam įtakos turėjo tiek pandemija, tiek JAV ir Meksikos pasienyje vykstanti migrantų krizė, tiek ir politinis bei ekonominis nestabilumas visoje Centrinėje bei Pietų Amerikoje.
„World Press Photo“ laureate tapo ir ukrainiečių fotografė Julija Kočetova. Jos darbas pripažintas geriausiu „Atviro formato“ kategorijoje, kur nuotraukos dažnai papildomos tekstu, garso ar vaizdo siužetais
Anot „World Press Photo“ atstovų, J.Kočetovos ciklas – tai savotiškas tarpdisciplininis karo dienoraštis, parodantis, kad karas taip pat yra labai asmeniška patirtis.
Pirmą kartą šis konkursas buvo surengtas 1955 metais. Tarp laureatų – ir lietuvių fotografų Antano Ališausko (1969), Irenos Giedraitienės (1975), Valerijaus Koreškovo (1978) ir Tado Kazakevičiaus (2020) darbai.
Kaip ir prieš dvejus metus, šių metų rudenį „15min group“ planuoja į Lietuvą atvežti geriausių „World Press Photo‘ 2024“ darbų parodą.