Šie metai Rokiškiui – ypatingi. Miestas, turintis Lietuvos kultūros sostinės titulą, surengė ir jubiliejinį langinių tapymo plenerą. Jis vyko jau 15-tąjį kartą.
Mieste, kuris Lietuvos kultūros sostinės metais siekia atgaivinti savo legendą apie medžiotoją Roką ir kiškį, šiemet pristatyta architekto Sauliaus Druskio ir skulptoriaus Sergėjaus Plotnikovo sukurta kiškio skulptūra, o šį gyvūną plenero temai pasirinko ir langinių dailininkai.
Pirmoji tema – dangaus kūnai ir augalai
Idėja sukurti meno galeriją po atviru dangumi gimė rokiškiečiui dailininkui Arūnui Augučiui ir tuometinei Rokiškio kultūros centro vadovei Nidai Lungienei.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad į darbą vaikščiojau pagrindine gatve. Tuo metu dar buvo nemažai senų išlikusių langinių, kurios atrodė apleistos. Visą laiką kirbėjo mintis, kad reikėtų parodyti Rokiškio gražiąją pusę. Vieną dieną susitarėm su vieno pastato, kuris turėjo labai daug langinių, šeimininku. Jis maloniai sutiko man ir mano mokiniams duoti išpeckioti langines“, – pasakojo A.Augutis, kuris yra dailės mokytojas.
„Jei nepatiks – uždažysiu“, – tąsyk A.Augučiui bei jo mokiniams pasakė 1929 metais statyto medinio namo savininkas Vaidas Kužiulis.
Dailės mokykloje kartu su mokiniais A.Augutis ėmėsi kurti siužetus langinėms, o pasirinkta tema buvo dangaus kūnai ir augalai.
„Sėkmingai darbą užbaigėm. Tos langinės yra iki šiol“, – apie pirmąsias atgijusias langines pasakojo A.Augutis.
Dalyviai – profesionalūs dailininkai
Po kelių metų, 2005-aisiais, tuometinė Rokiškio kultūros centro vadovė N.Lungienė langinių tapymą pavertė projektu. Langinių plenerą beveik visus metus finansuodavo Lietuvos kultūros taryba, taip pat vietos verslininkai.
Kurdami langinių tapymo plenerų projekto koncepciją A.Augutis ir N.Lungienė analizavo profesoriaus Liberto Klimkos sudarytus ir išleistus leidinius apie Aukštaitijos tradicinę kaimo architektūrą. Tačiau buvo nutarta neužsisklęsti praėjusių amžių kaimo žmonių išpuoselėtoje stilistikoje.
„Šiame pasaulyje niekas nestovi vietoje. Juk ir senų laikų langinių tapytojai, perkelti į mūsų laikus, savo kūryboje greičiausiai naudotų visai kitus motyvus. Negalėjome šiuolaikiniam menininkui nesuteikti kūrybinio eksperimento galimybės“, – teigė plenero sumanytojai.
Taip dailininkų iniciatyva Rokiškio senamiestis suskambėjo naujai. Pasak A.Augučio, viena įdomiausių Rokiškio vietų yra Respublikos gatvės dalis, prasidedanti nuo istorinio miesto centro – Nepriklausomybės aikštės. Tai – pagrindinė miesto gatvė su aplink ja išsidėsčiusiu valstybės saugomu senamiesčiu, kuriame medinukai pastatyti dar tarpukaryje.
Į pirmąjį plenerą susirinko 12 dailininkų. „Nuo pat pradžių turėjome viziją, kad čia turėtų dirbti tik profesionalūs dailininkai, o ne tautodailininkai. Taip pat, kad būtų kuo platesnė geografija. Langines piešė dailininkai iš Vilniaus, Ukmergės, Panevėžio, Zarasų ir kitų miestų, taip pat pleneruose dalyvavo ir latviai“, – kalbėjo A.Augutis.
Kalbėdamas apie plenero viziją, A.Augutis teigė, kad kalbant apie tautodailę nuolat pabrėžiamas tradiciškumas, o plenero sumanytojai norėjo, kad profesionalūs dailininkai įneštų naujų idėjų, naujo požiūrio.
Nutapyta šimtai langinių
Plenerų organizatoriai suskaičiavo: per 10 metų nutapyta beveik 300 langinių, o plenere dalyvavo 33 dailininkai.
„O dabar jau 15 metų, tai tų langinių dar daugiau. Pavyzdžiui, šiemet buvo 12 langų, tai reiškia 24 langinės“, – skaičiavo A.Augutis.
Tiesa, senųjų langinių jau nebeliko, todėl jas dailininkams gamina Rokiškyje esanti medienos įmonė. Be to, jau svarstoma ir apie kitą plenero kryptį – tapytų langinių atnaujinimą. Nes per 15 metų savo darbą padarė saulė, vėjas ir lietus.
Temą siūlo pastatų savininkai
A.Augutis sako, kad langinių temą dailininkai aptaria ir su pastatų savininkais, kurie nori dalyvauti kūrybos procese, o per 15 metų buvo vos keli, atsisakę idėjos savo pastatų langines atiduoti į dailininkų rankas.
Kasmet pleneras turi ir tų metų temą. Tai – ir figūrinės kompozicijos, ir pasaulio medžiai, abstrakti kompozicija bei kitos. Plenere dailininkas tapo po vieną langą.
„Tad jei namas turi, pavyzdžiui, keturis langus, tuomet vieno namo langines apipavidalina keturi dailininkai. Jie tarpusavyje turi susitarti dėl bendrų spalvinių, stilistinių sprendimų. Būna įdomus rezultatas“, – sakė A.Augutis.
