Projekto idėja gimė pradėjus domėtis etnografine lietuvių ir kitų šalių kultūra, amatais ir daiktais. Šiandieniniai ištekliai, galimybės, poreikiai ir mados yra kitokie, nei anksčiau. Bakalaurinio darbo temoje „Amatų adaptacija šiuolaikinėms technologijoms" dizainerė gilinosi kaip šiuolaikinės technologinės galimybės transformuoja tradicinius amatus ir kaip amatai gali būti suvokiami šiandien.
Amatų aktualizavimas sprendžiant šiandienines dizaino problemas
Paklausta apie šiandienines dizaino problemas, Vikenė pabrėžia: „Manau, kad šiais laikais amatų sąvokos suvokimas yra problematiškas. Ji dažnai siejama su tradicinių, iki-industriniais metodais gaminamų amatų paveldu. Iš tikro, amatų sąvoka yra daug platesnė, reiškianti darbo modelį, kai kūryba ir gamyba nėra atskirta. Svarbu aktualizuoti amatus, pergalvoti rankų darbo, medžiagiškumo, unikalumo reikšmę amatams bei nepriešinti amatų ir naujų technologijų.
Skaitmeninės technologijos leidžia gaminti unikalius produktus mažais kiekiais, o gamintojams ir vartotojams tai yra tvaresnis ir vertingesnis pasirinkimas.“
Savo bakalauro baigiamajame darbe dizainerė labiausiai gilinasi į skaitmenines technologijas: 3D skenavimą, modeliavimą ir spausdinimą. Gamindama galutinę keramikinių indų kolekciją kūrėja derina šias technologijas su tradiciniais gamybos metodais.
Pasakodama apie savo kūrybinį procesą Vikenė vardina: „Iš pradžių molį minkiau rankomis. Tuomet rankomis nulipdytą molinę lėkštutę nuskenavau 3D skeneriu. Naudodamasi skaitmeninėmis programomis jas „perminkiau" į kitas formas, o pasirinktas formas spausdinau 3D molio spausdintuvu.
Nors dažnai 3D spausdinimas naudojamas sukurti griežtesnio charakterio, taisyklingus objektus, aš siekiau organiškesnių, laisvo lipdymo išgautų formų. Taip perteikiamas rankų darbo netobulumas – ar tai būtų lipdymas ranka ar skaitmeninėmis programomis.“
Ieškota naujų 3D spausdinimo būdų
Ilgiausiai dizainerei užtruko šiuolaikinio amato schemos paieškos, spekuliuojant apie įvairius galimus scenarijus ir medžiagas. Pasirinkus minėtą technologinį procesą ir apsisprendus naudoti molį, didžiausias iššūkis buvo kūrinius atspausdinti 3D molio spausdintuvu. Vikenei tai buvo nauja technologija, o Lietuvoje tai ne itin išvystyta sritis. Dizainerė teigia, kad ši technologija turi privalumų, tačiau turi ir daug apribojimų, susijusių su spausdintuvo ir molio savybėmis.
Kadangi spausdinama skysta, vientisa molio masė, geriausia rinktis vertikalius, vientisus, ore nekabančius objektus su lygia apačia ir viršumi. Ironiškai kaip tik horizontalesni paviršiai ir įvairūs atsišakojimai sukurdavo išraiškingesnį estetinį sluoksniavimosi efektą. Todėl daug eksperimentų vyko ieškant balanso tarp įdomaus ir įgyvendinamo sprendimo.
Amatai – vertybė masinės gamybos ir anonimiškumo laikais
Anot dizainerės, amatai, kaip tvarus ir bendruomeniškas veiklos modelis yra vertybė masinės gamybos ir anonimiškumo laikais. „Amatai, kokius juos esame įpratę laikyti, kinta, todėl daugiausiai koncentruojuosi į technologinį pokytį.
Neteigiu, kad 3D skenavimas, modeliavimas, spausdinimas yra vienintelis ar geriausias kelias ateičiai, bet tai vieni iš būdų, kaip galima kurti amatus šiais laikais. Ypač, kai šiuolaikiniai dizaineriai dažnai geriau išmano skaitmenines technologijas, o ne tradicinius gamybos metodus.“
Vikenės Vaitkevičiūtės darbas „Reljefas – žemės paviršiaus formų visuma“ buvo eksponuojamas „Jaunojo dizainerio prizas 2022“ konkurso parodoje, VDA parodų salėje „Titanikas“. Dizainerės ir kitus konkurso nugalėtojų darbus virtualiai galite pamatyti konkurso oficialiame tinklalapyje – čia.
Konkurso organizatorius: Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras
Konkursą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba Konkurso partneriai: 15min, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, žurnalas „Centras“, SUN365
Konkurso rėmėjas: „Nordcurrent“
