Paroda lankytojų lauks iki spalio 13 d.
„Lietuvos nacionalinis dailės muziejus su džiaugsmu pristato išskirtinio amerikiečių fotografo Andy Sweeto kūrybą. Menininko fotografijomis galima gėrėtis mažų mažiausiai dvejopai – mėgautis kaip estetišku XX a. 8 dešimtmetyje Majami Biče kunkuliavusio gyvenimo atspindžiu, nostalgišku ir švelniu tuo metu šiame rajone klestėjusios glaudžios bei spalvingos žydų bendruomenės atvaizdu arba žvelgiant į jas pajusti gyvenimo pergalę prieš mirtį bei pasidžiaugti sėkmingu nekaltų žmonių, kadaise priverstų stoti į akistatą su Šoa, išsigelbėjimu“, – teigia LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
-
Mūsų imperinė praeitis – nepilnavertiškumo dangstymo istorija? Pokalbis su menininku Žygimantu Augustinu
-
Kino prodiusere Holivude tapusi Dalia Ibelhauptaitė: „Visada svajojau dirbti be jokių lubų“
-
Knygą apie Vilnių parašęs prancūzų rašytojas: „Iš jūsų galime pasimokyti drąsos, atvirumo ir skaidrumo“
„7 dešimtmetyje JAV fotografijos lauke iškilo socialinio peizažo tendencija, orientuota į kasdienių reiškinių stebėjimą ir atspindėjimą savo darbuose. Kaip ir kitų „naujosios dokumentikos“ autorių, A. Sweeto darbus jungia subjektyvus požiūris į kurėją supančią aplinką. A. Sweetas tyrinėja kasdienybės temas, supriešindamas aplinką tarsi foną (saulėtą pajūrį, kuriame, regis, visada tvyro linksmumas ir gyvybingumas) ir savo stebimus objektus (pagyvenusius Majami Bičo gyventojus), – pažymi parodos kuratorė Ugnė Marija Makauskaitė.
Išskirtinio braižo menininkas
Pasak Andy Sweeto fotografijų archyvaro Edwardo Christino, magistro studijų metais menininkas pradėjo naudoti spalvotas juostas, kurių daugelis rimtų fotografų tuo metu vengė. A. Sweeto požiūris į fotografiją buvo tvirtai susiformavęs, jam būdingas tiesus, instinktyvus, nesurežisuotas rakursas iš priekio. Magistro darbe savo techniką jis apibūdino taip:
„Noriu, kad mano nuotraukos atspindėtų tiesą... Dėl to fotografuoju tik spalvotai. Spalvos nuotraukose nėra svarbiausios. Jos tik priemonė, leidžianti perteikti dar daugiau tikrovės šia ir taip gana daug jos parodančia medija.“
„1977 m. baigęs studijas Andy kartu su draugu Gary Monroe nutarė ateinantį dešimtmetį skirti savo gimtajam miestui ir pradėjo „Majami Bičo fotografinį projektą“ (angl. The Miami Beach Photographic Project). G. Monroe nespalvotoms Majami Bičo fotografijoms būdinga konservatyvi estetika, tuo tarpu Andy pasirinko kone priešingą stilistiką. Penktaisiais projekto kūrimo metais Andy žuvo – tai buvo tragiška didžiulio talento netektis. Nepaisant to, jo Majami Bičo vaizdų palikimas tapo jo karjeros pagrindu ir gimtojo miesto besikeičiančio kraštovaizdžio dokumentu“, – teigia archyvaras E.Christinas.
Dėmesys LGBTQ+ bendruomenei
Pasak parodos kuratorės Ugnės Marijos Makauskaitės, Andy Sweeto fotografijos perteikia vienus pirmųjų Majami Biče vykusių renginių, skirtų LGBTQ+ žmonėms. Fiksuodamas drag shows (kurie, manoma, ir prasidėjo Majami Biče), jis pabrėžė svarų šios bendruomenės indėlį į visokeriopą miesto augimą bei populiarėjimą.
8-ajame dešimtmetyje LGBTQ+ bendruomenė, aktyviai pradėjusi kraustytis į Majami Bičą (viena iš priežasčių – 1977 m. jis buvo vienas iš 40 miestų JAV, priėmusių įstatymą, draudžiantį gėjų ir lesbiečių diskriminaciją), perpirko suniokotą art deco paveldą ir jį sutvarkiusi atidarė viešbučių, barų bei kitų įstaigų, stipriai prisidėjusių prie miesto ekonomikos augimo.
„Andy Sweeto darbuose atsispindi Amerikos fotografijos ir socialinio gyvenimo pokyčiai, jis atskleidžia tuo metu vyravusią įtampą, neslėpdamas asmeninio santykio su fotografuojamais asmenimis. Menininkas parodo problemas, kylančias populiariojoje kultūroje tarp dominuojančios socialinės grupės ir įvairių bendruomenių, susijusias su skirtingomis pasaulėžiūromis, nerimu ir galbūt netgi baimėmis. Fotografas kelia klausimus, o žiūrovui palieka užduotį – surasti atsakymus“, – sako parodos kuratorė U.M.Makauskaitė.
„Ten, kur nesibaigia vasara“ – išsamiausia fotografo A. Sweeto darbų paroda. Ją lydės ir dvikalbis – lietuvių ir anglų kalbų – katalogas, kurį bus galima įsigyti parodos veikimo metu.
