Teritorija, kurioje yra įkurtas Tuskulėnų rimties parkas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro žemė, XVIII a. dvaras suskaldytas į atskirus ūkius. Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Rimskio-Korsakovo užsakymu XIX a. pradžioje pastatytas Tuskulėnų dvaras buvo svarbus vilniečių kultūrinio gyvenimo centras – čia rinkdavosi miesto intelektualai, buvo kaupiama paveikslų galerija.
Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas ir akylai saugotas – čia imta slėpti represinių struktūrų nusikaltimus. 1944–1947 m. dvaro teritorijoje slapta užkasti NKGB-MGB vidaus kalėjime ir Vilniaus apylinkėse nužudyti antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo kovotojai ir jų vadai, dvasininkai, 1941 m. birželio sukilimo dalyviai, Armijos Krajovos kovotojai ir kiti sovietiniam režimui neįtikę asmenys.
Atkūrus Nepriklausomybę, archeologinių tyrimų metu rasti 724 žmonių palaikai.
1996-aisiais Vilniaus miesto savivaldybė nutarė, jog buvusioje dvaro teritorijoje turėtų atsirasti memorialas bolševikų teroro aukoms atminti. Surengtą konkursą laimėjo architektai Vytautas Čekanauskas ir Algirdas Umbrasas, skulptorius Gediminas Karalius, dailininkas Gitenis Umbrasas ir architektė-restauratorė Lina Masliukienė.
Vis dėlto keičiantis miesto valdžiai komplekso darbai buvo nutraukti ir iš mirties taško pasistūmėjo tik paraginus tuometiniam prezidentui Valdui Adamkui bei dalį funkcijų perėmus Kultūros ministerijai.
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, kurį sudaro koplyčia-kolumbariumas, Tuskulėnų rimties parkas, Tuskulėnų dvaro rūmai ir oficina, Baltasis dvarelis ir Šv. Teresės koplytėlė, buvo įkurtas 2002 m. Galutinis projektas buvo realizuotas 2004 m., prisijungus architektams Mariui Šaliamorui ir Jūrui Balkevičiui.
Svarbiausias memorialo komplekso akcentas – pilkapis, į žemę įkirstas tūris, simboliškai atspindintis ir paties projekto paskirtį. Būtent čia yra įkurta koplyčia-kolumbariumas. Pilkapio fasadas, kurį žymi sudvigubinti kryžiai, atgręžtas į upės pusę, o jo viršūnę puošia metalo skulptūra „Kančių karūna“.
Koplyčią juosia kriptų galerija, formuojanti antrąją tūrio juostą, o koplyčios kupolą nuo 2009-ųjų puošia G.Umbraso mozaika „Trejybė“, kurioje susijungia trijų paukščių (sakalo, gulbės ir pelėdos) sparnai, pasak autoriaus, simbolizuojantys laisvę, likimą ir laimę.
180 000 litų kainavusi, beveik 30 kvadratinių metrų užimanti mozaika „Trejybė“ – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas. Menininkas neslepia, jog jei šio darbo būtų ėmęsis vienas pats, būtų dirbęs dešimtmetį, galbūt ir ilgiau, tačiau su pagalbininkais rezultatas buvo pasiektas per pusantrų metų.
Tuskulėnų rimties parko koplyčios-kolumbariumo projektas už simbolišką emocijų ir architektūros jungtį parodoje „Lietuvos architektūra 2003–2005“ žiuri buvo pripažintas vienu iš penkių geriausių tų metų architektūros kūrinių.