Parodos vieta pasirinkta neatsitiktinai, 1920-1940 metais pastate vykdavo Vyriausybės posėdžiai, o antrame aukšte tarpukario laikotarpiu gyveno diplomatas Stasys Lozoraitis. Šiame name yra apsilankę visi Lietuvos užsienio reikalų ministrai.
Parodos autoriai atskleidė, kad viename iš kambarių buvo pakrikštytas Lietuvos respublikos prezidentas Valdas Adamkus.
Parodos autoriai atskleidė, kad viename iš kambarių buvo pakrikštytas Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Simboliška, kad jo krikštatėviu tapo pirmasis užsienio reikalų ministras – Augustinas Voldemaras. Lietuvos diplomatijos 100-metis sutalpintas keturiuose kambariuose, o parodos atmosferą kuria autentiški baldai, interjero detalės, dokumentai, unikali vaizdo medžiaga.
Panaudota autentiška medžiaga
Istoriko dr. A.Eidinto teigimu, parodos rengėjai stengėsi išvengti oficialios, visiems prieinamos medžiagos ir siekė pateikti įdomią, mažiau žinomą diplomatijos istorijos pusę. Viename iš stendų galima pamatyti nuotraukų, kuriose užfiksuotos diplomatų atokvėpio akimirkos, pavyzdžiui, su NATO generaliniu sekretoriumi alų gurkšnojantis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis arba Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete golfą žaidžiantis prezidentas V.Adamkus.
Pasak dr. V.Žalio, parodoje galima išvysti unikalią filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti žymiausi tarpukario diplomatai. Parodos autorius atskleidė, kad daugelį jų nufilmavo užsienio reikalų ministro Petro Klimo sūnus.
„P.Klimas jam nupirko kamerą ir tuo metu vaikas visus svečius, kurie atvykdavo, filmavo. Tokiu būdu iki mūsų laikų išliko daugelis filmuotų kadrų ir mes dabar tuos žmones matome gyvus“, – teigė dr. V.Žalys.
Jis atskleidė, kad kiekvienas kambarys yra savitas. Viename jų, teigė dr. V.Žalys, galima išgirsti unikalų Kauno radiofono 1939 m. spalio pranešimą apie tai, kad Lietuvai grąžinamas Vilnius. Galima išgirsti ir kai kurių diplomatų balsus, pavyzdžiui, pasiklausyti Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Antano Bačkio pasakojimo apie kolegą Oskarą Milašių.
Veikė nepaisant okupacijų
Bene daugiausiai lankytojų dėmesio susilaukė kambarys, skirtas Lietuvos diplomatijai egzilio laikotarpiu 1940-1990 metais.
„Tarptautinės diplomatijos istorijoje – tai unikalus atvejis, kai nėra valstybės, tačiau veikia diplomatai. Jie veikė tik keliose valstybėse. Lozoraičių atveju, unikalu tai, kad tėvas, buvęs užsienio reikalų ministru, vėliau tapo Lietuvos diplomatijos šefu (nuo 1940 metų) ir tose pareigose liko iki mirties. Vėliau jas perėmė S.A.Bačkis, kuriam teko garbė sulaukti Nepriklausomybės. 1991 metais savo įgaliojimus jis perdavė Algirdui Saudargui. Kambaryje eksponuojami iš Romos atvežti Lozoraičių šeimos daiktai“, – pasakojo VDU diplomatijos istorijos ekspertė dr. Asta Petraitytė Briedienė.
Parodos autoriai paaiškino, kad lankytojai ekspozicijoje išvys tik mažą dalį dokumentų. Dr. V.Žalio teigimu, į muziejų atėję žmonės dokumentų neskaito, todėl teko ieškoti būdų, kaip juos sudominti. Vienas jų – galimybė pamatyti, kaip atrodo svarbiausias diplomato akcentas – diplomatinis pasas.
Tai – valstybingumo istorija
Parodos atidaryme apsilankęs dabartinis užsienio reikalų ministras L.Linkevičius vylėsi, kad ši paroda ateityje taps muziejumi. Pasak jo, diplomatijos istorija – tai Lietuvos valstybingumo istorija.
Diplomatijos istorija – tai Lietuvos valstybingumo istorija.
„Tai vienintelė institucija veikusi nenutrūkstamai, nepaisant visų okupacijų. Tai ne tik simbolis, tai – prasmė. Smagu, kad paroda rado prieglobstį istorinėje aplinkoje. Pavyzdžiui čia, kur esame, buvo pakrikštytas prezidentas V.Adamkus, o jo krikštatėvis buvo A.Voldemaras. Jį dabar minėsime kaip pirmąjį užsienio reikalų ministrą. Tai tokia epochų sąsaja autentiškoje aplinkoje. Manau, kad tai bus dar vienas traukos centras“, – 15min teigė L.Linkevičius.
Parodos svarbą jis pabrėžė ir atidarymui skirtoje kalboje. Visus susirinkusiuosius sveikino VDU rektorius J.Augutis, video sveikinimus atsiuntė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir renginyje dalyvauti negalėjęs prezidentas V.Adamkus.
Parodos rengėja – Užsienio reikalų ministerija, partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Kauno miesto savivaldybė.
Paroda veiks iki 2021 metų lapkričio 7 dienos.
