Iškart po renginio darbai keliauja į Utenos kraštotyros muziejų, eksponuojami ir kitose erdvėse, tačiau pirminiu ir svarbiausiu akcentu išlieka darbų pristatymas būtent Vyžuonėlių dvare, kuris šiuo metu yra privačiose rankose – tad dabartiniams šeimininkams verta padėkoti bent už trumputę galimybę į vidų įsileisti kultūrinio vėjo.
Vyžuonėlių dvaras – buvusi žymios Vakarų Europos dailininkės Marianos Veriovkinos (Marianne Werefkin, 1860–1938) vasaros rezidencija. Kilusi iš rusų aristokratų šeimos, XIX a. pabaigoje ji gyveno Vilniuje, o vasaras leisdavo jos tėvams priklausiusiame Vyžuonėlių dvare. Iki šių dienų yra išlikęs šio dvaro parkas, mediniai rūmai ir, labai svarbu, unikali Marianos ateljė – vienintelis Lietuvoje XIX a. dailininko ateljė pastatas.
Nuo 1896 m. iki Pirmojo pasaulinio karo M.Veriovkina gyveno Miunchene, įsijungė į vokiečių modernaus meno judėjimą, drauge su dailininkais Aleksejumi Javlenskiu, Vasilijumi Kandinskiu, Pauliu Klee ir kitais įkūrė garsiąją „Mėlynojo raitelio“ („Der Blaue Reiter“) grupę. M. Veriovkina, beje, Lietuvoje beveik visiškai nežinoma, Vakarų Europoje išgarsėjo kaip viena pirmųjų ekspresionizmo dailininkių, jos kūryba pristatoma Vokietijos mokyklose, Miunchene ji – tikras pasididžiavimas, čia yra įkurtas jos muziejus, gausiai leidžiami dailininkės asmeninei kūrybai ir gyvenimui skirti albumai bei knygos. Labai mylėjusi Lietuvą, dailininkė yra sukūrusi įtaigių ekspresionistinių paveikslų lietuviška tematika. Plačiau apie rusų kilmės vokiečių dailininkę, jos ryšius su Lietuva galima susipažinti nuostabioje Laimos Laučkaitės knygoje „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ (išleido Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007).
Šiais metais įsikūrusi Marianos Veriovkinos draugija, siekianti išsaugoti apleistą Vyžuonėlių dvarą su unikalia Marianos ateljė, šį rugsėjį organizuoja rinktinių darbų, sukurtų keturiuose Vyžuonų pleneruose, parodą bei susitikimą su menininkais Trakų Vokės dvaro sodyboje. Beje, parodoje bus eksponuojami ir pačios Marianos Veriovkinos darbų faksimilės. Tokiu būdu draugija nori atkreipti visuomenės dėmesį į Utenos rajono kultūros perlą, kuris prašosi būti išsaugotas ir pritaikytas kultūrinei veiklai, siekia jį paversti visuomenei lengvai prieinamu Utenos rajono ir regiono profesionalaus meno švyturiu, kur vyktų ir parodos, ir koncertai, ir literatūriniai susitikimai. Tuo tikslu šiemetinio simpoziumo metu buvo apžvelgtos dvaro kultūrinės ir ekonominės perspektyvos, skambėjo daug įvairių dvaro įgalinimo pasiūlymų, kuriuos susistemino ir pateikė simpoziume dalyvavę architektai V. Jencius ir R. Škarnulienė. Šią prezentaciją organizatoriai ketina panaudoti pristatydami dvaro įgalinimo strategiją Utenos rajono savivaldybės tarybai jau šį rugsėjį.
Tam, kad Vyžuonėlių dvaras būtų išsaugotas ir išties galėtų tapti kultūrinio gyvenimo traukos centru, reikia sulaukti Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo pradėti dvaro įsigijimo iš privačių rankų procesą, o vėliau – restauracijos darbus. Šio sprendimo draugija laukia šio rugsėjo pabaigoje. Belieka viltis, kad jis bus teigiamas, o tada draugijos ir kitų geros valios žmonių lauks gražūs darbai ir... nauji kultūriniai vėjai.
