Susitikimas žymėjo projekto „Nuclear Spaces: Communities, Materialities and Locations of Nuclear Cultural Heritage“ (liet. Branduolinės erdvės: branduolinio kultūros paveldo bendruomenės, materialumas ir vietos) pradžią, o jame dalyvavo universitetų, muziejų, savivaldybių atstovai iš Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Lietuvos.
Projekto koordinatorė – Kingstono universiteto profesorė dr. Eglė Rindzevičiūtė. Projekto iniciatoriai pabrėžia, kad dėl atominių elektrinių (AE) eksploatavimo nutraukimo daugelyje Europos šalių kyla iššūkių dėl pačio elektrinių sustabdymo, branduolinių atliekų saugojimo, tuo pačiu randasi nauja – branduolinio paveldo – kultūros sritis.
Nėra aiškiai apibrėžta, kas yra branduolinis kultūros paveldas, kuo jis gali būti naudingas įvairioms socialinėms grupėms, kyla pavojus, kad bus prarastos vertingos materialios ir nematerialios branduolinio kultūros paveldo formos bei vertybės. Projekto darbo grupė siekia atsakyti į šiuos klausimus ir nubrėžti gaires branduolinių objektų išsaugojimo praktikai.
Branduolinis paveldas
Gegužės 17-19 d. projekto dalyviai susirinko Selafildo atominiame komplekse. Iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją vyko Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, Lietuvos delegacijos vadovė Linara Dovydaitytė, Visagino savivaldybės, Visagino turizmo plėtros centro, Ignalinos AE atstovai ir Energetikos ir technikos muziejaus (pirmosios viešosios Vilniaus elektrinės) gidas Ž.Mikulėnas.
„Užterštus AE pastatus turime nugriauti, tačiau jų istoriją norime išlaikyti. Susirinkę kolegos iš žinomų muziejų (Malmės, „Tekniska“, Londono Mokslo muziejaus) ir už AE uždarymą atsakingų įstaigų darbuotojai sprendė, kaip apibrėžti branduolinį paveldą, - pasakojo Ž.Mikulėnas. – Lietuvoje turime tik vieną tokį objektą – Ignalinos AE. Jos dar neuždarėme, todėl šie iššūkiai mūsų tik laukia ateityje.
Tuo tarpu kitos šalys, kaip Didžioji Britanija, jau seniai susiduria su klausimu, kaip išsaugoti branduolinę istoriją. Projekto metu sudaryta tyrėjų grupė renka informaciją apie pirmuosius tokios praktikos pavyzdžius ar užuomazgas. Apibrėžus, kas yra branduolinis kultūros paveldas, AE ir jų uždarymui vadovaujančioms įstaigoms, muziejams bus lengviau perimti ir išsaugoti branduolinio paveldo objektus.“
Žalia pievelė
Ignalinos AE energetiškai sustabdyta 2009 m. gruodžio 31 d., o pagal eksploatacijos nutraukimo planą ji bus galutinai uždaryta iki 2038 metų. Šiuo metu AE išardoma, radioaktyvios medžiagos rūšiuojamos ir inventorizuojamos. Galutinis AE išardymo tikslas – žalia pieva buvusios AE vietoje.
„Ignalinos AE bus nugriauta iki pamatų, po žeme liks giluminė saugykla (šiuo metu kaip tik atliekamas tyrimas, kur būtų galima ją statyti). Kuro kasečių muziejuose nepasidėsime. Su projekto dalyviais nusifotografavome prie Selafildo komplekso. Tai – pirmasis pasaulyje apvalus pastatas. Deja, jo išsaugoti neįmanoma dėl jame esančio, smarkiai užteršto reaktoriaus. Tačiau, priklausomai nuo taršos ir turimų finansų, galima išsaugoti dalį kitų elektrinės objektų ateities kartoms“, - kalbėjo Ž.Mikulėnas.
Selafildo komplekse buvo ir Lankytojų centras, kurį seniau per metus aplankydavo daugiau nei 250 tūkst. žmonių. „Pasakojama, kad jame buvo labai įdomu. Po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių uždrausta lankytojus vesti į AE, atvykstančių žmonių srautas sumažėjo, kol galiausiai centras užsidarė, - tęsė pašnekovas. – „Beacon“ muziejuje vienas aukštas skirtas būtent Selafildo istorijai – čia sukurta nauja ekspozicinė erdvė. Mokslo muziejus Londone taip pat rengia ekspoziciją apie branduolinį paveldą. Tačiau ką rodyti ir eksponuoti? Šis klausimas kyla kolegoms įvairiose šalyse.“
AE mitai ir mistika
Kokie Lietuvos poreikiai šio projekto kontekste? „Šis susitikimas – pirmasis, o projektas – ilgametis. Šiemet tik pradėjome statyti pamatus, - teigė Ž.Mikulėnas. – Žinome, kad iš Ignalinos AE išliks valdymo bloko simuliatorius, kuriame mokėsi būsimieji inžinieriai. Jis yra atskiras objektas. Norėtųsi išsaugoti išskirtinius Ignalinos AE kaminus, tačiau jie yra ir labiausiai užteršti.“
Nėra žinoma ar nuspręsta, kas galėtų finansuoti AE objektų išsaugojimo ir pritaikymo eksponavimui darbus. Britai turi Branduolinio eksploatavimo nutraukimo instituciją (Nuclear Decommissioning Authority), kuri prižiūri daugiau nei 20 branduolinių objektų, jų sėkmingą uždarymą ir rūpinasi paveldo išsaugojimu.
Taip pat nenumatyta, kur išsaugomi objektai galėtų būti eksponuojami – jau egzistuojančiuose muziejuose ar jiems būtų statomi nauji. Ar toks muziejus arba ekspozicija būtų populiari Lietuvoje?
„Po HBO serialo „Černobylis“ Ignalinos AE lankytojų skaičius smarkiai išaugo, - pastebėjo Žilvinas. – AE – ir autentiški, ir egzotiški objektai, ypač saugomi, ne kiekvienas gali juose apsilankyti. Jiems pastatomos ištisos gyvenvietės. Elektrinių darbuotojai apie savo darbą negali su šeimos nariais, kaimynais, kitais miestelio gyventojais. Jų veikla, pati branduolinė energetika mistifikuojama ir yra apgaubta mitais.“
Ko šioje kelionėje išmoko Energetikos ir technikos muziejaus gidas? „Paaugau profesiškai ir asmeniškai – daug išmokau apie branduolinę energetiką, pasisėmiau praktikos, patarimų ir idėjų iš profesiškai vyresnių kolegų. Galiausiai, Vakarų Kumbrija – labai gražus kraštas“, - sakė Ž.Mikulėnas.
