Viliamasi, kad su šiuo atradimu, jau dabar vadinamu svarbiausiu šimtmečio paminklu, galės susipažinti ir Lietuvos gyventojai – prezidentė Dalia Grybauskaitė spaudos konferencijos metu pranešė, jog jau susisiekė su Angelos Merkel biuru dėl galimybės grąžinti dokumentą į Lietuvą.
Jei Vasario 16-osios aktas pasieks šalį, kur turėtume jį eksponuoti?
„Geras klausimas, – sakė Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas, istorikas, paveldosaugininkas Raimundas Balza, – manau, kad tai galėtų būti vienas iš mūsų nacionalinių muziejų, įsikūrusių Vilniuje, nes, pavyzdžiui, Prezidentūra yra ganėtinai uždara, ten pakliūti žmonėms sunku. Tad tai galėtų būti kad ir Nacionalinis muziejus ar net ir Valdovų rūmai. Galimi visi variantai, kuriuose su aktu patogu susipažinti visuomenei, kurių erdvės tam pritaikytos, sąlygos tinkamos. Dokumentas rimtas ir jo eksponavimui reikia pasiruošti.“
R.Balza teigė, jog jei valdžios atstovai teirausis muziejininkų pozicijos, savo siūlymus asociacija būtinai pateiks.
Lietuvos istorijos instituto direktorius, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Miknys mano, jog Vasario 16-osios aktas turėtų būti saugomas Signatarų namuose: „Tai vieta, kur aktas buvo pasirašytas. Jei žiūrėtume masiniu, apsaugos požiūriu, sakyčiau [lyderiautų] Valdovų rūmai, bet žiūrint iš istorinės perspektyvos, aš, kaip istorikas, matau Signatarų namus.“
Pasak R.Miknio, turime tai, ko ilgai geidėme – dabar net sunku suvokti, ką iš to laimim. „Pirmajam [akto] susitikimui su visuomene galbūt tiktų Valdovų rūmai, bet vėliau, kai visas triukšmas, susižavėjimas aprims, aktas turėtų atsirasti Signatarų namuose. Be jokios abejonės, tuomet atsiranda problemų – reikia pertvarkyti apsaugos mechanizmą“, – kalbėjo istorikas.
R.Balza teigė, jog Signatarų namai gal ir būtų neblogas pasirinkimas, tačiau ši vieta, veikiausiai, nebūtų patogi dideliam žmonių srautui: „Signatarų namai nėra labai didelis objektas, galbūt nepritaikytas tūkstančiams žmonių, kurie aktą norės pamatyti. Bet istoriškai, aišku, būtų gražu, nes tame name aktas ir buvo pasirašytas“.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotojas ir vyr. fondų saugotojas Žygintas Būčys teigė, jog jei toks sprendimas būtų priimtas, Vasario 16-osios aktą muziejaus padaliniuose mielai saugotų.
Jis taip pat patikino, jog dėl apsaugos Signatarų namuose nerimauti nereikia: „Šiais laikais tai nėra sudėtinga – jei reiktų papildomos apsaugos, tai nebūtų didelės investicijos. <...> Tačiau dirbame muziejuje, puikiai įsivaizduojame tvarką archyvuose, todėl šie svarstymai dar per ankstyvi. Tai dar derybų objektas.“
Valdovų rūmų direktorius, istorikas Vydas Dolinskas teigė, jog Valdovų rūmai yra Lietuvos valstybingumo ir tradicijos simbolis, siekiantis XIII a., todėl tikrai būtų tinkama vieta Vasario 16-osios aktui eksponuoti.
„Kaip žinote, Vasario 16-osios akte (skirtingai negu Estijos, Latvijos, daugelio kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių aktuose, kurios tada, Pirmojo pasaulio karo pabaigoje, pirmą kartą kūrėsi) kalbama apie valstybės atstatymą. Du kartus atstatytos valstybės dėka buvo galima galvoti ir apie Valdovų rūmų atkūrimą kaip to ilgo, šimtamečio, tūkstantmečio Lietuvos valstybingumo proceso, tradicijos simbolį“, – sakė V.Dolinskas, patikinęs, jog jei Valdovų rūmai sulauktų siūlymo eksponuoti Vasario 16-osios aktą, tam tikrai rastų tinkamą vietą.
