Zitos Inčirauskienės parodą sudaro dvi skirtingos ekspozicijos dalys, kurias vienija atminties tema. 2011 – 2019 m. pradėto ir nebaigto projekto „Buvimo žymės“ metu surinktos medžiagos permąstymas, reinterpretavimas.
„Tuomet keliaudama po įvairias vietoves fiksavau įrašus, frotažo technika „nuimdama“ juos nuo įvairiausių, daugiausia lauko poilsiavietėse paliekamų įsiamžinimų. Parodoje pateikiamos šių surinktų artefaktų interpretacijos, meninės intervencijos naudojant tušą, aukso foliją, grafitą. Šią sukauptą „gatvinės etnografijos“ medžiagą gretinu su, atrodytų, visiškai skirtingo lauko ir skirtingos kokybės įsiamžinimo kultūra, kurią fiksavau ta pačia frotažo technika. Tai žymių kilmingų asmenybių, fundatorių epitafijos senųjų katedrų grindyse (Švč. Mergelės Marijos bazilikoje Gdanske, Šv. Mikalojaus bažnyčioje-muziejuje Niguliste, Taline)“, – pristatė VDA dėstytoja, prof. Zita Inčirauskienė
Dar viena ekspozicijos dalis – instaliacija „Prisiminimų kambarys“, kurioje toliau plėtojama atminties tema, pasitelkiant labai asmeniškus kasdienybės prisiminimus, kurie susilieja į vieną instaliatyvią visumą, pasakojančią apie balansavimą tarp meno ir kasdienybės. Šią ekspozicijos dalį sudaro 2018 m. sukurta instaliacija, tekstilės kūriniai, mini objektai atitinkantys šią temą.
Romualdo Inčirausko ekspozicijoje pateikiama savita skulptūrinė plastika, kurioje persipina tradicinių žanrų – medalio, reljefo, juvelyrikos, trimatės skulptūros – bruožai.
„Kūrybinė patirtis ir profesionalus technologijų žinojimas jam visada tarnauja ilgai brandintai, o kartais netikėtai gimusiai idėjai įkūnyti. Autorius prisipažįsta, kad labiausiai vertina koncepcijos ir technologijos dermę. Minties, ikonografijos ir meistriškumo derinys yra jo kūrybos vizitinė kortelė“, – apie R.Inčirauską kalbėjo knygos „Romualdas Inčirauskas. Nulipdytas gyvenimas“ sudarytoja menotyrininkė dr. Danutė Zovienė.
