Anot projekto autorių, „Vaikų miško paviljonas“ sukurtas kaip žaidimų peizažas, skirtas atkreipti dėmesį į savitą vaikų būdą stebėti, daryti išvadas, apibūdinti mišką, jį paaiškinti ir reikalauti agentiškumo jį formuojant.
„Projekte sujungiami atradimai ir darbai, sukurti greta Vilniaus ir Kuršių nerijos apylinkių miškuose, taip pat Paljakanvaros (Suomija) sengirėje vykusių užsiėmimų su vaikais. Lydimi architektų, aplinkosaugos edukatorių, aktyvistų, menininkų ir miškininkų, vaikai buvo supažindinti su mąstymu apie mišką kaip apie derybomis formuojamą erdvę, kurioje nė vienas veikėjas neturi pagrindinio vaidmens“, – rašoma pranešime.
Anot Nidos meno kolonijos, priešais įėjimą į Arsenalą įkurto paviljono instaliacija yra ir architektūrinis objektas, ir konceptuali struktūra, suformuota įsiterpti į tipinio venecijietiško gyvenamajo namo interjerą ir įgalinanti skirtingus diskusijų, sąveikų bei žaidimo formatus.
„Paviljonas pagamintas ir sukonstruotas iš Kuršių nerijoje augančių medžių medienos, kelerius metus kauptos, datuotos ir žymėtos Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje esančiame archyve kaip projekto „Neringos miško architektūra“ dalis. Papildyti filmų instaliacijomis, darbo stalais ir žaidimų struktūromis, architektūriniai paviljono elementai sudaro parodos aplinką, skirtą refleksijai ir mokymuisi. Projekte atskleidžiama, kaip dalyvavę vaikai mokėsi apie senuosius miškus, pirmykščius pelkių kraštovaizdžius ir ilgus geologinio formavimosi procesus.
Lauke vykusių užsiėmimų metu vaikai tyrinėjo mišką įvairiais masteliais ir juslėmis, stebėjo kerpių augimo dėsningumus, per papildytąją realybę gilinosi į cheminės taršos molekules ir klausėsi senosios medienos bei gyvų medžių reverberacijas skleidžiančių styginių instrumentų garsų. Parodoje pristatoma iš šimtamečių kalnapušių šakų pagaminta abėcėlė, išdidintų šešėlių erdvė ir kompiuteriu sugeneruotų sporų bei gleivūnų formos. Paviljono lankytojai bus kviečiami žaisti ir mokytis apie miškus kaip apie architektūros ir infrastruktūros erdves – gamtinių sistemų aplinkas, valdomas, eksploatuojamas ir reguliuojamas žmogaus, technologijų, pramonės šakų, institucijų bei agentūrų, – bet sykiu ir nykstančios biologinės įvairovės erdvę“, – rašoma pranešime spaudai.
Anot autorių, „Vaikų miško paviljonas“ sumanytas kaip edukacinė priemonė, galinti „šakotis“ ir jungtis su kitais erdviniais bei teminiais elementais. Bienalei pasibaigus instaliacija bus grąžinta atgal į Kuršių nerijos mišką, kur veiks kaip aplinkosaugos edukacijos erdvė.
Paviljonas organizuojamas pagal 2020 m. inicijuotą projektą „Neringos miško architektūra“, siekiant apmąstyti kultūrinių praktikų ir institucijų tarpininkavimą formuojant aplinkosaugos santykius, ir įgyvendinamas lietuviškojoje Kuršių nerijos teritorijoje įsikūrusioje Nidos meno kolonijoje.
„Neringos miško architektūra“ – tai tęstinė programa, burianti vis didesnę įvairių sričių atstovų ir bendradarbiaujančių institucijų bendruomenę, siekiančią perskaityti šios vietovės kultūrinį kraštovaizdį kaip atvejo studiją regiono miškų kontekste, žvelgiant iš skirtingų perspektyvų ir telkiantis įvairias praktikas.
„Vaikų miško paviljono“ kuratoriai – Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas. Paviljono komisarė – Ines Weizman.
Lietuvos paviljonas bus atviras lankytojams nuo gegužės 18 d. iki lapkričio 26 d. Lankymas nemokamas.
Paviljono rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, Šiaurės šalių kultūros centras.