Pasak menininkės L.Šlipavičiūtės, esminė visos šios istorijos problema – iki šiol nevertinamas kūrybinis menininkų darbas kaip įprastas darbas, už kurį priklauso sumokėti sutartą atlygį.
„Būtent tai yra skaudžiausia, nes nuolatos tiek man pačiai, tiek mano kolegoms tenka susidurti su panašiomis istorijomis. Kai tai įvyko, pajutau pareigą apie tai viešai prabilti ir iškelti viešai šią problemą“, – 15min teigė menininkė.
Neofreska, įamžinanti Dainų šventės šimtmetį
Šių metų pradžioje Dainų šventės organizatoriai patys susirado menininkę ir pasiūlė Dainų šventės šimtmečiui sukurti neofreską, kuria būtų papuošta viena iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro sienų.
L.Šlipavičiūtės teigimu, šalia kūrybinių sprendimų jai teko rūpintis ir architektūrinio projekto suderinimo klausimais bei leidimais piešti ant pastato, esančio paveldo zonoje, gavimo.
Anot jos, susitikime su užsakovu ji iškart pasakė, kad laiko visiems darbams atlikti reikėtų daugiau, tačiau viską įmanoma suspėti, jei savo darbus laiku atliks abi pusės.
Pagal pirminį planą, darbas turėjo būti užbaigtas birželio 1 d., tačiau autorei pavyko galutinę data pastumti iki birželio vidurio.
Tačiau, anot jos, bėdos prasidėjo Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui vis vilkinant pasirašyti sutartį.
„Padariau klaidą, pradėjau dirbti dar nepasirašiusi sutarties ir negavusi avansinio apmokėjimo. Patikėjau garbės žodžiu, nes reikėjo skubėti, o sutartis buvo be galo ilgai derinama (žinoma, vilkinant iš užsakovo pusės!), nes užsakovas yra tokia įstaiga, kurios tikrai neįtartumei galimu žodžio nesilaikymo“, – savo socialiniame tinkle rašė L.Šlipavičiūtė.
Jos teigimu, į klausimą dėl avansinio apmokėjimo ji gavusi atsakymą, kad pinigai galės būti išmokėti tik kovo pradžioje.
„Pergalvoju situaciją – na gerai, kadangi neturime laiko rezervo, tai tada sutartyje galime įforminti avansinio apmokėjimo datą, o darbų imtis daug nedelsdami. Žodžiu, truputį stresinė situacija, bet juk susitvarkysime, o savo menu prisidėti prie Dainų šventės šimtmečio šventimo – gražu ir prasminga! Pasitariame komandoje ir nutariame to imtis“, – savo feisbuko profilyje rašo menininkė.
Anot menininkės, su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru buvo sutarta, jog viso darbo kaina – 10 tūkst. eurų.
Anot menininkės, su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru buvo sutarta, jog viso darbo kaina – 10 tūkst. eurų. Į šią sumą, L.Šlipavičiūtės teigimu, įėjo ir dokumentacijos rengimas, visos darbui įgyvendinti reikalingos medžiagos, statybinės įrangos nuoma ir kt.
„Atskaičius ir visus mokesčius realus komandos uždarbis už tris mėnesius darbo turėjo siekti apie 4 tūkst. eurų“, – teigė menininkė.
Po didelio darbo – ilga tyla
Kaip 15min teigė L. Šlipavičiūtė, sutartį su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru ji pasirašė vasario 26 d., o atgal pasirašytą jau Centro vadovo Sauliaus Liausos gavo vasario 27 d.
Tiesa, anot jos, pati sutartis yra vasario 1 d. data, tačiau pasirašydama sutartį ji pati į tai dėmesio neatkreipė, o pamatė tik problemai dėl paties darbo įgyvendinimo iškilus.
„Taip nutiko todėl, kas pats Centras labai ilgai užgaišo sutarties varianto derinimą ir nuo pirminės datos praėjo daugiau nei dvidešimt dienų“, – kalbėjo menininkė pripažindama, kad per tą laiką ji intensyviai dirbo prie šio projekto.
Sukūriau kelias skirtingas šio projekto koncepcijas, sudėjau jas į įprastą formatą su aprašymais, paaiškinimais, koncepcijų pagrindimais – iš esmės kaip visada užsakovams pateikiau kelis variantus.
„Sukūriau kelias skirtingas šio projekto koncepcijas, sudėjau jas į įprastą formatą su aprašymais, paaiškinimais, koncepcijų pagrindimais – iš esmės kaip visada užsakovams pateikiau kelis variantus. Galiausiai kovo pradžioje užsakovui buvo pristatytos šios koncepcijos“, – pasakojo menininkė.
Anot jos, po pokalbio buvo sutarta plėtoti vieną iš dviejų koncepcijų ir tokiu būdu pratęsti darbus.
Po kurio laiko menininkė teigia išsiuntusi išplėtotus kelis atsirinktos koncepcijos variantus, vėlgi su detaliais aprašymais, projekto brėžiniais ir vizualizacijomis.
Pasak L.Šlipavičiūtės, ji, kaip menininkė, pasiūlė, jos nuomone, labiausiai tinkamą šio projekto viziją, kuri geriausiai atspindi pasirinktą temą.
Iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro ji gavo žinią, kad jos darbo vizija ir norima perduoti žinia nėra tinkama, todėl siūloma sutartį nutraukti.
„Tačiau užsakovui mano sprendimas gali pasirodyti netinkamas, todėl jis gali paprašyti tobulinti, keisti pačią koncepciją – tame nėra nieko blogo“, – 15min kalbėjo menininkė, pabrėždama, kad po to, kai Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui pateikė pakoreguotą projekto variantą, ji iš atsakingo asmens sulaukė žinios, kad antras variantas atrodo tinkamas, tačiau reikalingas paties Centro vadovo patvirtinimas.
„Bet patvirtinimo aš nesulaukiau. Buvo tik ilga tyla“, – kalbėjo menininkė.
Galiausiai iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro ji gavo žinią, kad jos darbo vizija ir norima perduoti žinia nėra tinkama, todėl siūloma sutartį nutraukti.
„Aš dar pasiūliau padirbėti prie jiems labiau patinkančios koncepcijos varianto, tačiau gavau atsakymą, kad nors dirbu gerai ir mano stilius jiems patinka, tačiau jiems norisi visiškai kitokios žinutės“, – teigė L.Šlipavičiūtė.
Vietoj sutarto 5 tūkst. avanso – 300 Eur
Menininkės teigimu, dabartinėje situacijoje išsiskirti su užsakovu galima tik jai garbingai sumokant sutartą avansą už atliktą kūrybinį darbą, kuris buvo numatytas ir pasirašytoje sutartyje.
Tačiau, anot jos, sutartyje buvo pakeistas vienas niuansas – avansas gali būti išmokėtas tik suderinus eskizus.
„Tai labai slidus reikalas, nes juk eskizai gali būti niekada ir nesuderinti, kaip nutiko mano atveju. Gali dirbti mėnesių mėnesiais, bet jei užsakovas staiga persigalvos, visas tavo darbas nueis perniek“, – teigė menininkė.
Anot jos, pasirašytoje sutartyje esama ir kitų punktų, kurie, pasitarus su LATGA teisininkais, gina ir pačios menininkės interesus.
„Čia pažymima, kad užsakovas privalo palaikyti kontaktą, reaguoti į autoriaus pateikiamus eskizus, bendradarbiauti, reaguoti, o esant norui – abipusiu sutarimu – keisti darbo koncepciją ir tai aiškiai artikuliuoti. Tačiau būtent to jie nepadarė“, – teigė menininkė.
Anot jos, sutartyje buvo pakeistas vienas niuansas – avansas gali būti išmokėtas tik suderinus eskizus.
Paklausta, kokioje stadijoje dabar yra jos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro susitarimas, L.Šlipavičiūtė teigė, kad jai buvo pasiūlyta nutraukti sutartį už darbą sumokant 300 Eur.
Tačiau pati menininkė teigia nesutinkanti su tokiu pasiūlymu.
„Mano manymu, tai užsakovai sulaužė sutartį, todėl prašau man sumokėti pagal sutartį priklausantį avansą, kuris yra 5000 Eur. Beje, tokią avanso dalį pasiūlė būtent Lietuvos nacionalinis kultūros centras“, – pasakojo L.Šlipavičiūtė.
Saulius Liausa: „Darbas neatspindi mūsų lūkesčio“
15min susisiekus su Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovu Sauliumi Liausa, jis teigė, kad, nusprendus šimtmečio Dainų šventę įamžinti freska ant pastato sienos, buvo pakviesta menininkė L.Šlipavičiūtė ir su ja galiausiai pasirašyta autorinio kūrinio sutartis, kurioje numatyta visa proceso eiga, kokia ji turėtų būti.
„Pirmas žingsnis sutartyje – suderinti meninį sprendimą, tuomet – sumokėti avansą, vėliau seka kūrinio gamyba ir atsiskaitymas. Tiesa, į darbą įeina ir leidimų suderinimas, ir padaryto darbo priežiūra dar kurį laiką“, – kalbėjo S.Liausa.
Pasak jo, kovo pradžioje Lietuvos nacionalinio kultūros centro darbuotojams – virš 20 žmonių, autorė pateikė du eskizus, kurie buvo aptarti, apžiūrėti ir sutarta, kad abu pasiūlytus variantus menininkė patobulins ir dar kartą pateiks.
Pirmas žingsnis sutartyje – suderinti meninį sprendimą, tuomet – sumokėti avansą, vėliau seka kūrinio gamyba ir atsiskaitymas.
„Galiausiai iš jos gavome tik vieną variantą, tačiau ne tai, apie ką kalbėjome, ką dėliojomės. Pateiktas darbas neatspindi mūsų lūkesčio, ką mes norėtume matyti pavaizduota ant Centro pastato sienos. Tad nutarėme nutraukti sutartį ir rasti sprendimą, kaip atsiskaityti už atliktus eskizinius darbus ir jos sugaištą laiką“, – kalbėjo S.Liausa.
Jis pabrėžė, kad autorei buvo pasiūlyta tam tikra suma, kurios dydžio vadovas nenurodė.
Jis mano, kad menininkės prašomas 5 tūkst. Eur siekiantis atlygis už eskizą, kuris užsakovams netiko, yra sunkiai paaiškinamas.
Pasak S.Liausos, čia negali būti kalbos apie avanso sumokėjimą, nes abiem pusėms tinkamas vizualizacijos eskizas, kaip numatyti sutartyje, nebuvo suderintas.
Pasak S.Liausos, čia negali būti kalbos apie avanso sumokėjimą, nes abiem pusėms tinkamas vizualizacijos eskizas, kaip numatyti sutartyje, nebuvo suderintas.
Jo teigimu, sutartis pasirašyta vasario 1 d., todėl jį stebina menininkės pateikiamos šio dokumento pasirašymo interpretacijos.
Paklaustas, ar dėl šio atvejo kalbasi su teisininkais, S.Liausa pažymėjo, kad teisininkų pagalba nereikalinga, nes viskas surašyta sutartyje.
„Rodos, kovo 5 d. iš menininkės gavome pirminį projekto pasiūlymą, maždaug po 10 dienų – antrąjį. O gale mėnesio, per dvi savaites, kaip ir numatyta, jai atsakėme, kad jos pasiūlyti variantai netenkina, todėl pasiūlėme nutraukti sutartį“, – teigė S.Liausa.
