15min apie menotyrininkės Karolinos Rimkutės ir grafikos dizainerio Lino Salačkos iniciatyvą rašė antradienį. Apie tai galite skaityti čia: Požeminėje Vilniaus perėjoje – 55 metrų vaivorykštė, drąsinanti LGBT bendruomenę ir kviečianti visuomenę susimąstyti.
Tąkart Karolina – viena iš projekto autorių – portalui 15min sakė, kad nesitiki, jog vaivorykštė požeminėje perėjoje ilgai išbus nepaliesta, tačiau to ir nenorėjo – kūrėjai siekė dialogo ir net rengėsi stebėti, kokie užrašai ar piešiniai sieną papildys vėliau.
Vis dėlto, penktadienį kalbinta Karolina sakė nesitikėjusi, kad jų kurtos vaivorykštės neliks šitaip greitai.
„Žinojome, kad tai laikinas projektas, o svarbiausia – kad ta akcija įvyko. Mes ir galvojome, kad įdomu, kas po to įvyks, bet pats procesas įvyko ir jis niekur nedingo. Aišku, vaizdas, vizualinis rezultatas dingo, bet įvykis įvyko. Man atrodo, kad svarbiausia būtų prisiminti tai, kad kiekvienas galime tai padaryti, o kas toliau su ja vyksta, tai tas vyksta“, – sakė Karolina.
Ir nors 8 valandas kurta siena uždažyta vos po savaitės, Karolina sako, kad šis įvykis jos ir Lino nepapiktino ir nenuliūdino.
Gaila, kad tai tiesiog paprasti homofobai, kurie savo homofobiją pridengia patriotizmu, – sako Karolina.
„Pagal savivaldybės nustatytas grafičiams ir gatvės menui laisvas zonas, siena yra visų. Taip pat, Lietuvos trispalvė nėra joks įžeidimas. Gaila, kad tai tiesiog paprasti homofobai, kurie savo homofobiją pridengia patriotizmu. Ir esame, aišku, nustebę, kad ta vaivorykštė visiškai uždažyta. Tikriausiai reikėjo labai stiprios neapykantos, daug dažų ir pastangų tam įgyvendinti.
Lietuvos trispalvė nėra joks įžeidimas.
Bet nepykstame ir neliūdime, gal kaip tik matome šitą įvykį kaip įdomų veiksmą, daug ką atskleidžiantį apie kai kurių žmonių baimes ir panašiai. Kadangi nuo pat pradžių nekantriai laukėme, kaip toliau gyvens ši siena, tai dabar kaip tik įdomiau pasidaro“, – penktadienį kalbėjo Karolina.
Visgi vėlyvą penktadienio vakarą dialogas išties vyko toliau – siena pasipildė užrašu „Neužspalvinkite mūsų – mes irgi Lietuvos vaikai“, o po juo LGBT santrumpa bei širdelė. Naujo užrašo nuotrauka savo feisbuko paskyroje pasidalino Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
V.Simonko: tai panašu į neapykantos aktą
LGL vadovas V.Simonko penktadienį portalui 15min sakė, kad pamatęs, jog vaivorykštė buvo uždažyta, labai nuliūdo.
„Aš bandau suprasti, kas dabar vyksta su mūsų visuomene. Tas nuomonių poliarizavimas mane baugina. Ir, manau, ne tik mane, bet ir mano bendruomenės narius. Aš manau, kad homofobija dabar yra kaip radiacinis fonas. Tai, ką mes matome su šituo aktu, aš manau, kad tai iš dalies yra vandalizmo aktas LGBT bendruomenės atžvilgiu“, – komentavo V.Simonko.
Kaip sako LGL vadovas, vaivorykštės vėliavos uždažymas parodė dalies visuomenės požiūrį, kad LGBT bendruomenei ne vieta netgi požeminėje perėjoje. „Mes netgi neturime vietos viešoje erdvėje“, – sakė V.Simonko.
Aš pritarčiau, kad pusė perėjos sienos būtų Lietuvos vėliavos spalvomis, kita pusė – vaivorykštė. Būtų puikus derinys, – sakė V.Simonko.
LGL vadovas norėtų Lietuvos vėliavą ir vaivorykštę matyti kartu:„Negaliu suprasti, kodėl tai būtina nudažyti Lietuvos vėliavos spalvomis. Aš pritarčiau, kad pusė perėjos sienos būtų Lietuvos vėliavos spalvomis, kita pusė – vaivorykštė. Būtų puikus derinys, – sakė V.Simonko, – Jeigu būtų pusė per pusę, būtų labai gražu. Nes LGBT bendruomenė taip pat Lietuvos patriotai. Nes dabar suprantu – arba tu esi LGBT, arba tu esi patriotas, lyg tu negali būti ir tas, ir tas vienu metu.“
V.Simonko sako, kad jam asmeniškai tai yra skaudus aktas. Jo nuomone, įvykis ir toliau skatins nesusikalbėjimą visuomenėje.
LGBT bendruomenė taip pat Lietuvos patriotai, – sakė V.Simonko.
„Be abejo, aš suprantu, kad tai yra pasekmė ir tam tikrų iniciatyvų, kurios dabar pateiktos ar bus pateikos Seime. Ir mes tada tolstame nuo Vakarų pasaulio šalių, kur tas klausimas jau seniai nėra taip eskaluojamas, kaip Lietuvoje“, – sakė jis.
„Tai labai panašu į neapykantos aktą LGBT bendruomenės atžvilgiu, – sakė V.Simonko, – Nenorėčiau įpilti dar daugiau žibalo į šį konfliktą viešojoje erdvėje. Bijau, kad jis tęsis toliau. Ką aš matau, kas vyksta su tais neapykantos komentarais – kad mūsų bendruomenė dabar išgyvena pakankamai nelengvą laikotarpį. Dalis bendruomenės iš tikrųjų įbauginta, nes tai veikia emociškai, psichiškai. Dėl to aš traktuočiau kaip ir neapykantą prieš LGBT, o kaip kitaip tai pavadinti?“ – sakė LGL vadovas.
Homofobija dabar yra kaip radiacinis fonas, – sakė V.Simonko.
V.Simonko prisiminė, kaip visuomenė reagavo į prie LGL būstinės vaivorykštės spalvomis nudažytą perėją. „Reikia pripažinti, kad euforija mūsų nudažyta perėja buvo matoma, žmonės džiaugėsi.“
„Buvo toks momentas, kai aš pagalvojau, kad taip – visuomenė keičiasi, galvojau, kad atgal kelio nebus, o dabar, deja, aš matau, kad tai buvo pernelyg optimistinės prognozės. Matau, kad susikalbėjimo, tolerancijos, pakantumo vieni kitiems ne tai kad mažėja, bet lieka tame pačiame lygmenyje.
Vienu metu apsigavome ir galvojome, kad nepakantumas kažkur išgaruos. Jis niekur neišgaravo, jis tik buvo kažkur užslopintas, o dabar, pandemijos metu, jis vėl išsprūdo iš paslėptų lentynų.
Vienu metu apsigavome ir galvojome, kad nepakantumas kažkur išgaruos. Jis niekur neišgaravo, jis tik buvo kažkur užslopintas, o dabar, pandemijos metu, jis vėl išsprūdo iš paslėptų lentynų ir mes matome aiškią poliarizaciją. Viešojoje erdvėje matomas nepakantumas, jis baugina“, – sakė V.Simonko.
Koks sienos likimas?
Nors Karolina sako dėl pačios uždažytos vaivorykštės neliūdinti, visgi ji sunerimusi dėl požeminėje perėjoje esančios sienos likimo.
„Kažkiek yra liūdnų jausmų, bet ne tiek dėl mūsų akcijos, kiek galvojant, kad dabar visa siena nudažyta kaip ir Lietuvos valstybiniu simboliu – Lietuvos vėliava. Man pasidaro įdomu, ar graffiti mylėtojai galės toliau legaliai piešti ant jos. Nes mes nenorėjome atimti sienos iš kitų kūrybingų žmonių ir menininkų, o dabar kyla klausimas, ar ji nėra atimta?
Tiksliai nežinau, kaip yra pagal įstatymus, bet truputį neramu pasidarė, kaip ir gaunasi graffiti piešimas legalioje zonoje, nustatytoje savivaldybės, bet ar staiga tai nepavirs baudžiamu valstybinio simbolio niekinimu? Gal dabar mums įdomiausia, kas iš to išeis ir kas bus toliau su ta siena apskritai“, – sako Karolina.
