Birželio 9 d. ekspozicija atidaroma unikaliame istorinės observatorijos pastatų komplekse, kur po rekonstrukcijos pradeda veikti nauja edukacijų, laisvalaikio ir mokslo komunikacijos erdvė – Vilniaus universiteto (VU) Idėjų observatorija.
Unikali parodos vieta
„Nedidelė sostinės Čiurlionio gatvėje 1925–1933 m. pastatyta astronomijos observatorija jau prieš kurį laiką kėlė smalsumą, ar šioje erdvėje būtų galima įgyvendinti kokį nors projektą. Kai pastatų kompleksas buvo baigiamas tvarkyti, susisiekiau su Vilniaus universiteto muziejumi, pasiūlydama čia surengti kosmines idėjas savo kūryboje plėtojančio menininko Julijono Urbono parodą.
Šiandien drauge kviečiame į dvigubą šventę – Lietuvoje dar nerodytų arba labai trumpai rodytų J.Urbono kūrinių parodą bei naujos edukacijų ir mokslo komunikacijos populiarinimo erdvės atidarymą. Šio padalinio startas bendradarbiaujant su šiuolaikinio meno atstovais labai džiugina“, – pasakoja parodos kuratorė Milda Dainovskytė.
1921 m. dabartinėje M.K.Čiurlionio gatvėje, kuri tuo metu dar buvo užmiestyje, pastatytas naujas laikinas medinis observatorijos paviljonas.
Nors pirmoji Vilniaus universiteto (VU) astronomijos observatorija buvo įsteigta 1753 m. ir pastatyta pačiame Vilniaus miesto centre kaip VU pastatų ansamblio dalis, besiplečiantis miestas ėmė trukdyti dangaus kūnų stebėjimams. 1921 m. dabartinėje M.K.Čiurlionio gatvėje, kuri tuo metu dar buvo užmiestyje, pastatytas naujas laikinas medinis observatorijos paviljonas. Čia sumontuotas vienos seniausių pasaulio optikos įmonių Carl Zeiss teleskopas.
Per dešimtmetį baigtas statyti observatorijos pavilijonas su dviem bokšteliais, o šalia – astronomų ir meteorologų namas. Ilgainiui miesto šviesos pasiekė ir šią teritoriją, todėl sukaupta įranga tapo tinkama tik ryškiausių ir artimiausių objektų, tokių kaip Mėnulis, stebėjimui. Šiandien čia įsteigta VU muziejaus kuruojama Idėjų observatorija pristatys tiksliųjų, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų pažinimo, edukacijos ir jų derinimo su menais veiklas.
Kūriniai sukurti tarptautinėse rezidencijose
Po observatorijos pastatus ir jį supantį sodą pasklidę Lietuvoje dar nerodyti J.Urbono kūriniai buvo sukurti užsienio rezidencijose ir pristatyti tarptautinėse parodose.
Vienas iš darbų – prestižinėje Europos branduolinių tyrimų laboratorijos (CERN) rezidencijoje sukurta instaliacija „Megztiniais virstantys greitintuvai“, 2022 m. eksponuota Milano trienalės parodoje, kurią kuravo Europos kosmoso agentūros astrofizikė Ersilia Vaudo. Tai iš superlaidžių plaušų numegzti objektai, galintys levituoti magnetiniame lauke.
Menininko teigimu, ši skulptūrinė instaliacija provokuoja įsivaizduoti, kaip didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas virsta megztiniu, o poetiška prieiga prie technologijų gali paveikti mokslinę kalbą ir metaforas. Po „Mėnesienologijos“ Vilniuje šis kūrinys keliaus į parodą Melburno mokslo galerijoje „Science Gallery“.
Skulptūrinė instaliacija provokuoja įsivaizduoti, kaip didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas virsta megztiniu, o poetiška prieiga prie technologijų gali paveikti mokslinę kalbą ir metaforas.
Tęsdamas nesvarumo būsenų ir gravitacijos tyrinėjimus, J.Urbonas Idėjų observatorijos kieme įkurdino du kinetinio žemės meno kūrinius-atrakcionus.
Pirmasis – besisukantis vejos plotas, kurį menininkas apsodino baltažiedžio vairenio sėklomis. Taip parodos autorius prisimena biologijos mokslų daktarės Danguolės Švėgždienės ir jos kolegų mokslininkų pasiekimus, kai 1982 m. kosmose mikrogravitacijos sąlygomis jiems pavyko užauginti šį trumpos vegetacijos augalą nuo sėklos iki sėklos.
Kitas J.Urbono „atrakcionas“ primena apie menininko plėtojamą projektą „Planeta iš žmonių“, su kuriuo 2021 m. jis atstovavo Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje. Išardęs ankstesnę savo projekto versiją, J.Urbonas ją pavertė sūpynių formos objektais, kalbančiais apie postapokaliptinius scenarijus, kai daiktai ir menas įgyja kitas paskirtis.
Šį kūrinį įkvėpė skaitmeninio meno festivalio „NEW NOW“ rezidencijos aplinka. Menininkas ir tyrėjas kūrė unikaliame nuo 1847 m. Vokietijoje veikusiame Zolvereino angliakasybos komplekse, kuris 2001-aisiais įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldą kaip pramoninės kultūros ikona.
Naujausią kūrinį „Tikroji mėnesiena“ J.Urbonas kūrė bendradarbiaudamas su menininkais Vladu Suncovu, Remigijumi Kriuku ir Morta Jonynaite. Iš 176 šviesos fibrų Mortos nupinta 11 metrų kasa jungia Mėnulį sekantį R.Kriuko stiklo objektą ir V.Suncovo suprojektuotą distiliavimo įrenginį. Tai – tiesioginė termino moonshine, reiškiančio ir mėnesieną, ir pilstuką, ir fantaziją ar nesąmonę, materializacija.
Iš 176 šviesos fibrų Mortos nupinta 11 metrų kasa jungia Mėnulį sekantį R.Kriuko stiklo objektą ir V.Suncovo suprojektuotą distiliavimo įrenginį.
Kitaip tariant, menininkas siūlo Žemės palydovą redukuoti iki skysčio, kurį suvartojus, Mėnulis trumpam „suktųsi“ ir mūsų viduje. Konceptualus ir techninis šio projekto pagrindas buvo suformuotas 2020 m. buvusioje observatorijoje įkurto Edinburgo šiuolaikinio meno centro „Collective“ rezidencijoje.
Parodoje – Mėnulio perkeltinės reikšmės ir tiesioginė įtaka
Tarp alchemijos ir astronomijos, poezijos ir ezoterikos balansuojantis projektas atkreipia dėmesį į specifines nakties ir Mėnulio fazių veikiamas būsenas – sapnus, nemigą, nakvišumą (lunatizmą) ar kitokius aptemimus ir svaigulius. Kada ir kiek šie režimai „legalūs“, o kada peržengiantys riba? O gal stabilumas tėra iliuzija?
„Mėnesienologija“ kviečia atkreipti dėmesį į visatos procesus, pasaulio perkūrimą ir vis dar gajų tikėjimą Mėnuliu – jo perkeltines reikšmes bei tiesiogines įtakas mums ir aplinkai. Parodą VU Idėjų observatorijoje papildys iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus pasiskolinti eksponatai, vyks ekskursijos ir viešos paskaitos.
