„Pernai, pirmo karantino metu, džiaugiausi, jog konkursas sulaukė daug paraiškų – tąkart tai buvo ženklas, kad pandemiją menininkai išnaudoja produktyviai ir drąsiai ieško idėjų, kaip papuošti miestą. Šiemet sulaukėme dvigubai daugiau paraiškų, tad panašu, kad vilniečiai trykšta kūrybiškumu net ir esant šiems suvaržymams. Sveikinu visus laimėtojus ir džiaugiuosi, kad didžioji dalis kūrinių vėl atsiras arčiau vilniečių – jų gyvenamuosiuose rajonuose“, – kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pamatykite, kokius 12 meninių akcentų šiemet išvysite įvairiuose rajonuose:
Vingio parke esančioje Grilio zonoje menininkas Andrius Labašauskas statys ne tradicinę akmens verpstę agrarinei kultūrai ir rėmėjams įsiamžinti, o savotiškai įamžins karalystę, kuri žmones maitina, įkvepia, edukuoja, praturtina – tai bus „Grybas“, kuris išdygs istorinio parko maisto zonoje.
Šalia atnaujinto Žirmūnų paplūdimio, po Valakampių tiltu bus kuriamas skulptūrų ir riedlenčių parkas „Rio de Žirmūnai“ – iniciatyva, siekianti ne tik sukurti aktyviam laisvalaikiui pritaikytą estetiškai patrauklų parką, bet ir pakviesti vietinę bendruomenę prisidėti prie parko kūrimo, o ateityje ir prie atnaujinimo talkų ar renginių organizavimo. Menininkams ir riedlenčių sporto mėgėjams bendradarbiaujant su vietine bendruomene statomas ir prižiūrimas parkas suteiktų galimybę užmegzti glaudesnį santykį su gyvenamąja aplinka, puoselėti ir patiems prisidėti prie kultūrinių miesto erdvių gyvavimo.
Kipras Dubauskas kartu su Lietuvos Gamtos Fondo darbuotojais ir botanikos mokslų studentais pradės rinkti detalią informaciją apie Lazdynų salos biologinę įvairovę bei floros formavimąsi, salos genetinę įvairovę – viduryje Neries, vadinamoje Lazdynų saloje, bus įkurta paukščių fenologinių stebėjimų stotis, jiems privilioti saloje sodinami vaismedžiai, bus pastatytos zigzaginės paukščių gaudyklės.
VšĮ „Kultūrinės ir organizacinės idėjos“ sostinei padovanos „Ateities lietuvaitę“ – japonų meninininko Hiroyuki Mitsume Takahashi kūrinį, kuris planuojamas ant daugiabučio namo fasado Naujininkuose, kelyje nuo Vilniaus oro uosto iki miesto centro (pastato adresas: Dariaus ir Girėno g. 13). Kūrinys aktualizuoja tautinį paveldą, tradicinį lietuvaitės kostiumą ir kitus etnografinius artefaktus perteikia futuristiškai, patraukliai, šiuolaikiškai, atveria kelią naujai Lietuvos tradicinių simbolių interpretacijai, žadina vaizduotę.
Pasak Audriaus Ambraso, nuo Žaliojo tilto nukėlus skulptūras nebežinoma ką jų vietoje daryti, o gėlių vazonai ar meno kūriniai ant pjedestalų nedera su bendra tilto architektūrine kompozicija. Architektas pasiūlė naujus Žaliojo tilto ženklus, kurie bus abstraktūs – jie ne tik simboliškai pažymės erdvę, kurią anksčiau užėmė skulptūros, bet ir primins apie ankstesniojo tilto išraiškingą konstrukciją.
Vilniaus pėsčiųjų takas „L8” – tai 1 val. 24 minučių trukmės per Užupio ir valstybinio pilių rezervato teritoriją vingiuojantis laisvalaikio pėsčiųjų takas, kuriame yra nemažai įdomių, stabtelėti priverčiančių objektų. Menininkai VšĮ PVZ LT šiuolaikinėmis priemonėmis take įamžins Užupyje gyvenusių menininkų atminimą. Takas turės žymeklius – edukuojančius, intriguojančius ir estetiškai, tačiau neįkyriai papildančius. Netikėtose vietose bus galima pamatyti neužbaigtų ir dar nepristatytų visuomenei menininkų darbų eskizus - papildytosios realybės principu veikianti programėlė telefone žiūrovui suteiks galimybę pamatyti trimatį, didelės apimties darbo maketą ar eskizą.
Fabijoniškės tai pat sulaukė menininkų dėmesio. Projekto kūrybinė komanda – menininkas Bertas Jacobsas ir Sigita Simona Paplauskaitė – siūlo sukurti naują bendruomenės susirinkimo vietą, pasinaudojant kraštovaizdžio formavimo ir meninės raiškos galimybėmis. „Fabijono svetainė“ – tai bus draugiškas akmenų skulptūrų sodas, skirtas Fabijoniškių namų gyventojams atsisėsti, pailsėti, gaminti lauke maistą, o svarbiausiai – susiburti ir būti kartu.
Antakalnyje, Montvilos trikampyje, atsiras nauja traukos vieta – bendruomenės sodas, kuris išsiskirtų specialiai jam sukurtais funkciniais skulptūriniais objektais (suoleliai, šiltnamis, vandens kranas ir tvorelė), kurie ne tik pasitarnaus, bet ir turės meninę vertę. Anot autorių, projekto idėja gimė visuotinės pandemijos metu, kai dėl suvaržyto judėjimo, priverstinio sėslumo ypač išryškėjo psichikos sveikatos ir žmogaus gerovės temos, visuotinio gėrio, bendruomenės ir artimiausios aplinkos svarba, o taip pat miesto žaliųjų erdvių klausimai.
Tame pačiame Antakalnyje atsiras ir dar vienas meninis akcentas, pavadintas „Vilkas keičia kailį“. Pagrindinė projekto idėja – naujai pažvelgti į visiems gerai žinomą Vilniaus miesto simbolį geležinį vilką. Sapiegų parke stovinti Vytauto Poškos skulptūra, klasikinis „geležinio vilko“ skulptūrinis variantas, autoriui pritarus, žaismingai ir kūrybiškai įgaus naujų, gilesnių, ne vien tik romantinių prasmių, kurias diktuoja šiandieninio gyvenimo aktualijos – informacijos gausa, besaikis vartojimas, kurį skatina vis spartėjantis gyvenimo tempas ir būdas, veidmainiškumas, tuščias politikavimas, gamtos niokojimas.
Dar vienas šiemet finansavimą laimėjęs projektas – „Vilnius Bunda“. Tai ambicingas Vilnius 700 metų sukakčiai skirtas projektas, kuris atgaivins pamirštas Vilniaus erdves, apjungdamas didžiulį Lietuvos ir užsienio profesionalių urbanistinio ir šiuolaikinio meno kūrėjų tinklą, istoriją, architektūrą bei naująsias technologijas. Per 3 metus numatoma į projektą įtraukti 15 rajonų: Naujamiestį, Naujininkus, Stotį, Vilkpėdę, Naująją Vilnią, Žirmūnus, Šeškinę, Fabijoniškes, Karoliniškes, Justiniškes, Pašilaičius, Lazdynus, Žvėryną, Pilaitę bei Viršuliškes.
Šeškinėje, šalia Šeškiuko ežerėlio, bus pastatytas dar vienas traukos objektas – GEO ART skulptūriniai suoleliai įkvėpti gamtinės Šeškinės aplinkos. Vienetiniai, skulptūriški, išraiškingi suoleliai sujungti į vientisą kompoziciją leis susiburti grupei žmonių ir suteiks naują prasmę labai gražiai gamtinei vietai.
Menininkas Povilas Kupčinskas ant Malūnų g. 3 gyvenamojo namo sienos, kuris anksčiau buvo Vilniaus Užupio Bernardinių vienuolynas, nutapys Bernardiną Sienietį, kuris atnešė į Lietuvą reformas. Jo pastangomis buvo statomi vienuolynai ne tik Vilniuje bet ir visoje Lietuvoje.
