Valstybinio Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris sveikindamas susirinkusiuosius teigė neseniai paklausęs anūko, apie kokį menininką šiandien mokomasi Lietuvos vidurinėse mokyklose. Šis paminėjo M.K.Čiurlionį, tačiau apie Jacques'ą Lipchitzą teigė niekada negirdėjęs, nors abu autoriai buvo beveik kaimynai.
„Kas atsitiko su mūsų istorija?“ – retoriškai klausė M.Zingeris, pabrėždamas, jog piktiems pranašams skelbiant Europos vienybės pabaigą, Vilniuje pristatoma unikali asmenybė, žydas ir lietuvis, nutiesęs metaforinį tiltą per visą žemyną.
Pasak M.Zingerio, iš Prancūzijos širdies į Lietuvos širdį sugrąžinimas autorius, kuris kartais vadinamas vienu didžiausių XX a. skulptorių, kaip kad Pablo Picasso vadinamas vienu didžiausiu XX a. tapytojų.
Šios parodos dėka galime suprasti, jog J.Lipchitzas buvo labai svarbi asmenybė kaip lietuvis, litvakas, europietis, prancūzas, – sakė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje P.Jeantaud.
Muziejaus direktorius dėkojo Prancūzijos muziejams už glaudų bendradarbiavimą bei visiems partneriams, padėjusiems suorganizuoti šią parodą.
Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud teigė esantis labai laimingas – būtent J.Lipchitzo dėka. „Jis tikrai turi daug ką mums pasakyti, jo dėka daug ką galime prisiminti. Šios parodos dėka galime suprasti, jog J.Lipchitzas buvo labai svarbi asmenybė kaip lietuvis, litvakas, europietis, prancūzas,“ – sakė P.Jeantaud, pabrėždamas begalinį skulptoriaus talentą, nutiesusį kelią tarp Lietuvos ir Prancūzijos.
Jo kūryba priklauso visoms pasaulio tautoms. Jo darbai ir šiandien mus verčia mąstyti kitaip, neleidžia ieškoti lengvų kelių, – tikino R.Campbellas.
JAV ambasados Lietuvoje politikos ir ekonomikos skyriaus vadovas Ryanas Campbellas teigė, jog ši paroda yra ypatingas įvykis visiems žmonėms, kuriems rūpi litvakų palikimas, kuriems menas yra vertybė. „Nemažą savo gyvenimo dalį J.Lipchitzas praleido JAV, ten jis atvyko jau būdamas brandus, pripažintas menininkas. Niujorkas tapo dar vienu langu pasaulio piliečiams, kurie norėjo susipažinti su jo kūryba,“ – teigė R.Campbellas, primindamas, jog šiandien JAV galima išvysti ne vieną autoriaus skulptūrą.
„Jo kūryba priklauso visoms pasaulio tautoms. Jo darbai ir šiandien mus verčia mąstyti kitaip, neleidžia ieškoti lengvų kelių,“ – tikino R.Campbellas.
Parodos pristatyme buvo parodyta filmo apie J.Lipchitzą ištrauka. Po jos kalbėjęs su autoriumi ne vienerius metus susirašinėjęs Vytautas Landsbergis teigė: „J.Lipchitzo menas jau yra čia ir labai nuostabu girdėti jo mintis: jos tokios paprastos, tokios aiškios ir lietuviškos, jei jūs leisite man taip girdėti,“ – sakė V.Landsbergis.
V.Landsbergis pasakojo, jog kai pirmą kartą sovietų valdžią jį išleido į JAV, jau buvo praėję 15 metų po J.Lipchitzo mirties. Tačiau lankydamasis Niujorko modernaus meno muziejuose, V.Landsbergis džiaugėsi, jog prie kūrinių nurodyti ne tik metai, bet ir autoriaus gimimo vieta – Lietuva.
Pasak V.Landsbergio, nors J.Lipchitzas gimė Druskininkuose, kurie tuo metu priklausė carinei Rusijai, o vėliau Lenkijai, pats skulptorius visad sakė esąs iš Lietuvos, o savo laiškuose ne kartą teigė besijaučiantis atplėštas nuo tėvynės.
Lankydamasis Niujorko modernaus meno muziejuose V.Landsbergis džiaugėsi, jog prie kūrinių nurodyti ne tik metai, bet ir autoriaus gimimo vieta – Lietuva.
Žydų tautybės J.Lipchitzas gimė 1891 m. Druskininkuose, meno paslapčių mokėsi Paryžiuje, kur susidomėjo avangardine kūryba, primityviuoju menu bei užmezgė pažintis su kubistais Pablo Picasso ir Diego Rivera.
1941 m. prasidėjus žydų deportacijai, J.Lipchitzas pasitraukė į JAV, kur sulaukė gausybės apdovanojimų – jam buvo įteiktas Prancūzijos respublikos Garbės legiono ordinas, 1952-ųjų Georgo D.Wiedenerio memorialo Aukso medalis, Niujorko meno akademijos Aukso medalis bei kiti prestižiniai prizai.
1973 m. menininkas mirė Kaprio saloje Italijoje, palaidotas Jeruzalėje.
J.Lipchitzo kūryboje atpažįstami kubizmo bruožai, dažnai remiamasi bibliniais ir antikiniais siužetais. Ilgainiui griežtą geometriškumą jo skulptūrose ima keisti plastiškumas, aptakios formos, banguotos linijos.
D.Lipchitzas taip pat yra laikomas vienu iš nereprezentacinės skulptūros pradininkų. „Kopijuodamas gamtą, kėsiniesi į mūsų Viešpaties darbą. Interpreduodamas gamtą, tampi menininku“, – teigė autorius.
Parodoje Tolerancijos centre eksponuojami kūriniai iš Georges’o Pompidou centro, Judaizmo meno ir istorijos centro Paryžiuje, Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ fondo „Valiunas Ellex“, Lietuvos išeivijos dailės fondo, „Lewben Art Foundation“, Lauryno Jaunušausko, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kolekcijų.
Paroda „Gyvenimas skulptūroje“ Tolerancijos centre veiks iki rugsėjo 25 d.
