Pasak jo, mintis sukurti paminklą K.Simonavičiui kirbėjo jau kelerius metus.
„Pagrindiniu varikliu tapo jausmas, kad lietuviai drovisi pasididžiuoti savo garsiais žmonėmis, jų pasiekimais, atradimais, istorija. Kazimieras Simonavičius jau XVII a. buvo garsus visoje Europoje, tačiau būdavo vis užmirštamas Lietuvoje, kur jis liko tik mokslininkų orbitoje. Vienaip ar kitaip, reikia pripažinti, kad jis buvo vienas didžiausių savo laikmečio mokslininkų ir išradėjų. Man atrodo, mes visi turime didžiuotis tokiu tautiečiu – taip ir gimė idėja paminklui“, – pasakojo S.Paukštys.
Šiandien žvelgiant į K.Simonavičius palikimą, neabejojama, jog jis savo darbais pralenkė laiką. Vilniaus bei Amsterdamo universitete studijavęs matematiką, mechaniką, hidrauliką, architektūrą, optiką bei taktiką, K.Simonavičius buvo paskirtas Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės karališkosios artilerijos vado pavaduotoju.
Jo veikalas „Didysis artilerijos menas“ tapo svarbiausiu artilerijos vadovėliu visoje Europoje. Kaip teigia Lietuvos etnokosmologijos vyr. fondų saugotoja Irma Balčiūnienė, „Didysis artilerijos menas“ tapo pirmąja knyga pasaulyje, kurioje buvo pateikiama daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teorija bei brėžiniai.
Už šį daugiau nei 200 metų viso pasaulio artileristų studijuotą veikalą Kazimieras Simonavičius buvo apdovanotas įvairių šalių ordinais.
Vis dėlto užgimus minčiai kurti paminklą K.Simonavičiui, S.Paukštys nutarė neorganizuoti skulptūros idėjų konkurso. Paklaustas, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, jis sakė: „Kaip mano patirtis rodo, kiekvienas konkursas sukelia bereikalingų emocijų ir šleifų. Kadangi buvau idėjos kuratorius, pasirinkau autorių – Vladą Urbanavičių. Visų pirma, jam pačiam ši idėja buvo įdomi ir jis labai greitai sugeneravo pradinius eskizus. Be to, jis, mano manymu, yra vienas iškiliausių dabartinių skulptorių Lietuvoje.“
Pasak idėjos autorius, skulptūra pagaminta iš itališko granito: „Savo forma ji primena daugiapakopę raketą, kurios išradėjas ir buvo Kazimieras Simonavičius. Skulptūra suformuota iš dviejų dalių. Pagrindinė – smaigalys – yra vertikali, o dvi pakopos šalia yra įkomponuotos horizontaliai.“
Kaip teigė S.Paukštys, skulptūra yra savivaldybės meninio projekto „Kuriu Vilnių“, kurio viena iš idėjų yra kultūrinį virsmą iš miesto centro perkelti ir į sostinės pakraščius, dalis: „Iš pradžių paminklą galvojome statyti skvere prie Kazimiero Simonavičiaus universiteto. Bet kadangi viskas užtruko beveik metus, per tą laiką toje teritorijoje buvo pradėtos statybos. Tuomet miestas pasiūlė skverą 100 metrų tolėliau, prie Dariaus ir Girėno gatvės – vieta labai gerai matosi važiuojant į ir iš oro uosto.“
Trečiadienį, atidengiant paminklą, grojo Krašto apsaugos ministerijos orkestras, Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai šovė patrankų salves K.Simonavičiaus garbei.
Pagrindinis paminklo mecenatas – Vilniaus miesto savivaldybė. Prie skulptūros atsiradimo prisidėjo ir privatūs rėmėjai bei verslo subjektai.
