Parodoje menininkas įvairių medijų raiškos priemonėmis permąsto ir siūlo naujai pažvelgti į muziejaus kaip institucijos funkciją bei jo vaidmenį visuomenėje, kvestionuoja saugomų istorijų objektyvumą ir jų reikšmę, rašoma pranešime spaudai.
Paroda lankytojų lauks iki birželio 2 d.
„Lietuvos nacionalinis dailės muziejus jau ne pirmą kartą kviečia lankytojų bendruomenę diskutuoti apie muziejų kaip koncepciją. Prieš porą metų Radvilų rūmų dailės muziejuje drauge su italų menininku Aldo Giannotti raginome patirti muziejų kitaip, nei esame įpratę. Pernai Giedrės Jankevičiūtės Nacionalinėje dailės galerijoje kuruotoje parodoje buvo atverta unikali galimybė apmąstyti LNDM kolekcijos ištakas, pažvelgti į muziejų iš istorinio rakurso. Atidaroma puikaus menininko Dainiaus Liškevičiaus paroda provokuoja žvilgterėti dar giliau – į pačią muziejaus idėją. Tikiuosi, kad paroda provokuos ir skatins mąstyti visus apsilankiusius ir apsilankiusias“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Dainiaus Liškevičiaus paroda siūlo konceptualų žvilgsnį į Radvilų rūmų dailės muziejaus rinkinius, jo erdves ir procesus, kviečia apmąstyti muziejaus, kaip istorijas saugančios ir kuriančios institucijos, vaidmenį, suabejoti tų istorijų objektyvumu. Kartu ši paroda svarbi kaip savirefleksijos galimybė pačiam muziejui, paskatinimas permąstyti muziejaus, kaip kūrinių ir artefaktų kaupyklos ir kaip vietos kurtis naujiems reikšmingiems pasakojimams, santykį, dalytis asmeninėmis ir kolektyvinėmis patirtimis“, – teigia LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė Justina Augustytė.
Parodoje „Obsesijos“ – kažkas keistesnio nei menas
Menininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas D. Liškevičius parodoje „Obsesijos“ kelia klausimus apie muziejų kaip materialinių ir dvasinių kultūros vertybių saugojimo instituciją: kas atsitinka bandant muziejuje eksponuoti patį muziejų? Ar galima atverti fizines, kultūrines ir teisines struktūras, skirtas išryškinti vis besikeičiantiems istorijos pasakojimams?
„Obsesijų“ klausimai ir istorijos konstravimo problematikos, kolekcijų tvarumo, muziejaus kaip institucijos prigimties temos yra dažnos menininko kūryboje. Pirmiausia jos atsiskleidė projekte „Muziejus“, kuris 2015 m. atstovavo Lietuvai 56-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje.
Šįsyk menininkas lankytoją įsuka į daugybę įvairių savo obsesijų – viena su kita persipinančių kelionių į daiktų ir išteklių pasaulį. Pasak parodos kūrybinės komandos, lankytojas, leisdamasis į šias keliones, rizikuoja pamatyti ką nors dar keistesnio nei menas – galbūt net savo pačių lūkesčius tuščio rėmo ertmėje.
Viena svarbiausių D. Liškevičiaus parodos dalių – istoriniai paveikslų rėmai iš LNDM rinkinio. Kiti muziejaus veiklos reliktai, menininko fotografijų kolekcija ir išskirtinai šiai parodai sukurtas filmas kviečia lankytojus susimąstyti apie istorijos paraštes ir paradoksus, kultūros tvarumą realių iššūkių ir grėsmių kupiname pasaulyje.
„Fotografijų kolekcijoje kuriu daugiasluoksnį naratyvą, susijungiantį sudėtingomis loginėmis gijomis. Parodoje transliuojama asmeninė ir visuotinė atminties kelionė per Radvilų rūmų istorijas, politines santvarkas, biopolitiką, ekologiją ir katastrofas, priartėjant ir prie mūsų dienų pasąmonės konstruojamos antiutopinės ateities“, – pasakoja menininkas D. Liškevičius.
Menininkas, trindamas žanrų ribas, savo kūryboje naudoja instaliacijos, fotografijos, performanso ir kitas technikas. Su jų pagalba tiria žmonių elgsenas bei patirtis, identiteto ir kultūros vertybes, viešų ir privačių erdvių, kolektyvinės ir asmeninės atminties susidūrimus.
Dainius Liškevičius priskiriamas Lietuvos „lūžio kartos“ menininkų kartai, ženkliai prisidėjusiai prie dailės raiškos atsinaujinimo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
