Šiuo metu menininkai kartu su Marija Terese Rožanskaite (1933–2007) atstovauja Lietuvai Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje – jų pristatomame kūrinyje tyrinėjamas dabarties ekonominių ir socialinių sąlygų uždegiminis poveikis žmogaus ir planetos kūnams ir kviečiama ieškoti būdų išgyti. Naujoji paroda Vilniuje atveria dar vieną šiuolaikinės medicinos aspektą – robotizuotą chirurgiją ir nuotolinę mediciną.
Paroda lankytojams bus atvira iki gruodžio 1 d.
„Pakui Hardware“ kūryba labai ryškiai susieja Lietuvos ir svarbiausias pasaulio meno erdves. Tiek Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pristatoma šio kūrybinio dueto ir Marijos Teresės Rožanskaitės paroda „Uždegimas“, tiek netrukus Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma „Tolimas rūpestis“ panardina žiūrovą į gilią estetinę patirtį ir įtraukia į itin aktualius imperatyvaus medicinos, technologijų poveikio žmogaus kūnui refleksijas bei utopinių ir distopinių pasaulio ateities scenarijų apmąstymus. Kviečiu atsiliepti į šį kvietimą ir apsilankyti tiek šiuolaikinio meno dueto naujojoje parodoje Vilniuje, tiek ir Lietuvos nacionaliniame paviljone Venecijoje“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Dueto „Pakui Hardware“ instaliacija, priklausanti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniui, palydi ir pratęsia menininkų ekspoziciją Venecijos bienalėje. Įkurdinta muziejaus pietiniame korpuse, istorinėse erdvėse, paroda išraiškingai rezonuoja su XX a. pr. pastato architektūra ir kartu atliepia Radvilų rūmų dailės muziejaus programinę nuostatą pristatyti lankytojams aktualius šiuolaikinio meno reiškinius, keliančius svarbius klausimus apie visuomenėje vykstančius procesus“, – teigia LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė Justina Augustytė.
Muziejaus erdvės virsmas į klinikinės chirurgijos patalpą
Dueto „Pakui Hardware“ kūriniai nagrinėja, kaip žmonių patiriamą tikrovę formuoja santykis su ekonomika, technologijomis, kūnais ir medžiagomis. Naujausiuose darbuose menininkai tyrinėja šiuolaikinę mediciną ir jos kuriamas galimas ateitis, peržengiančias fizinio kūno ribas.
„Instaliacijos „Tolimas rūpestis“ idėja kilo dar prieš pasaulį ištinkant Covid-19 pandemijai ir jos padariniams, kuomet nuotolinė medicina dar tebebuvo veikiau nišinis pacientų slaugos būdas. Tačiau sulig pandemijos pradžia virtualioji rūpyba tapo vyraujančia gydytojų pagalbos forma. Nauja mūsų gyvenamoji realybė nejaukiai susipynė su meninėmis vizijomis“, – pasakoja N.Černiauskaitė ir U.Gelguda.
Instaliacijoje „Tolimas rūpestis“ gvildenamos opios neoliberalių sveikatos priežiūros sistemų prieinamumo nepasiturinčioms, atokiau gyvenančioms ar marginalizuotoms grupėms problemos. Virtualiosios rūpybos technologijos pristatomos kaip galimas sprendimas ir galimybė sistemai remti labiausiai pažeidžiamus asmenis, pasitelkiant technologinę slaugą.
Paroda istorinę Radvilų rūmų dailės muziejaus salę pavers atmosferiška erdve, primenančia klinikinės chirurgijos ar ligoninės patalpą, kurioje žmogiškąjį buvimą – išskyrus paties lankytojo kūną – pakeičia technologijos. Tarp fizinės ir virtualios, kūniškos ir skaitmeninės sričių pakibusioje parodos erdvėje išsidėstę skaidrūs, karščio suformuoti skulptūriniai „kūnai“.
Trapumo įspūdis chirurginės lempos šviesoje
Sukurti instaliacijos skulptūras įkvėpė menininkės Marijos Teresės Rožanskaitės 8–9 dešimtmečių paveikslai. Jose susilieja technologijos, organinės ir sintetinės medžiagos. Perregimas skulptūrų paviršius kuria beveik neapčiuopiamų žmogaus „kūno“ pėdsakų ar trapių kiautų įspūdį. Po jais susidariusiame mikroklimate, regis, veši ištisos mikroorganizmų kolonijos.
Viršuje kabo chirurginė lempa: stikliniai jos voriškų rankų lęšiai nukreipti į apačioje esančius kūnus. Šiltas lęšių švytėjimas kuria rūpesčio įspūdį. Tačiau plieninių, chirurgo plaštakas primenančių skulptūros rankų, kurias dengia permatomos rankovės, kontrastas byloja apie svetimumą ir šaltį. Chirurginės lempos šviesoje išdėstyti stiklinius organus primenantys objektai sufleruoja, kad šiuos kūnus ketinama tirti, studijuoti ir vertinti.
Organizatorius LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus
Architektūra „Išora x Lozuraitytė studio“
Architektas koordinatorius Aleksandras Kavaliauskas
Grafikos dizaineris Vytautas Volbekas
Koordinatorė Viltė Visockaitė
Vertėja ir redaktorė Alexandra Bondarev
Kūrinys parengtas Šiuolaikinio meno centro „Baltic“ (Geitshedas, Jungtinė Karalystė) užsakymu
