Jis drauge su kita šios Sąjungos nare, fotografijos istorike dr. Margarita Matulyte kreipėsi į teismą dėl, jų manymu, neskaidraus Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininko rinkimų organizavimo, vykdant Sąjungos įstatuose nenumatytą išankstinio balsavimo procedūrą, ir neteisėto pirmininkės Vilmos Samulionytės išrinkimo Lietuvos fotomenininkų sąjungos 23-iajame rinkiminiame ataskaitiniame suvažiavime, kuris įvyko šių metų balandžio 15 d.
Pasak ieškovų, nors pastebėję galimus išankstinio balsavimo organizavimo pažeidimus, kurie, jų manymu, neatitiko skaidrumo bei demokratiškumo principų, keturi Fotomenininkų sąjungos nariai, iš jų trys tuo metu priklausę valdybai, kreipėsi į suvažiavimo dalyvius su pranešimu apie pažeidimus ir pasiūlė stabdyti suvažiavimą, atlikti rinkimų organizavimo teisinę analizę ir tik išsiaiškinus šaukti neeilinį suvažiavimą bei vykdyti rinkimus, tačiau jų pastangos liko bevaisės.
Pasak M.Matulytės, svarbu ir tai, kad pati kūrybinė bendruomenė taptų brandesne ir drąsesne.
Anot M.Matulytės, po įvykusio suvažiavimo jie raštu kreipėsi į naująją Fotomenininkų sąjungos administraciją dėl galimybės konstruktyviai išspręsti susidariusią situaciją, tačiau tokie jų siūlymai buvo visiškai ignoruojami.
„Tuomet mes kreipėmės į Kultūros ministeriją bei Kultūros tarybą, finansuojančią Sąjungos veiklą. Tačiau iš abiejų įstaigų gavę atsakymą, kad jie niekuo negali padėti, o susidariusią situaciją geriausiai gali išaiškinti teismas, mes apsisprendėme pateikti oficialų ieškinį Vilniaus apylinkės teismui“, – 15min pasakojo fotografijos istorikė M.Matulytė.
Ji taip pat pabrėžė, kad, siekdami susidariusią padėtį išspręsti teisiniu keliu, jie visų pirma siekia demokratiško ir skaidraus Fotomenininkų sąjungos administracijos darbo remiantis galiojančiais organizacijos įstatais, derinant veiksmus su valdyba ir įsiklausant į pačios bendruomenės lūkesčius.
Tačiau, pasak M.Matulytės, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad pati kūrybinė bendruomenė taptų brandesne ir drąsesne. „Deja, šiais laikais esame priversti kalbėti apie drąsą. Nors jaučiame ir kitų fotomenininkų palaikymą, tačiau nemaža dalis jų tyli, nes nepalanku gadinti santykius su administruojančiais asmenimis, kurie turi galią nuspręsti, ar kitais metais bus rengiama tavo darbų paroda arba knyga“, – kalbėjo M.Matulytė.
„O kas mums beliko? – retoriškai klausė ji. – Ir toliau dirbti organizacijoje, lyg nieko nebūtų nutikę, priklausyti Sąjungai, kurios administracijos skaidrumu mes nebetikime? Bet juk tai tiesiog amoralu.“
D.Vaičekauskas tikino, kad jokių asmeninių interesų neturi, o vienintelis jų tikslas – kad organizacija veiktų skaidriai, jos administracija dirbtų ne dėl savo, bet visos bendruomenės interesų.
Fotografijos istorikei antrino ir D.Vaičekauskas. Pasak fotografo, nors pradėjus šį teisinį kelią į juos pačius ėmė lėkti nemažai strėlių, tačiau jis tikino, kad jokių asmeninių interesų neturi, o vienintelis jų tikslas – kad organizacija veiktų skaidriai, jos administracija dirbtų ne dėl savo, bet visos bendruomenės interesų, skleidžiant fotografijos meną ir puoselėjant jos istoriją Lietuvoje.
Neskaidrus išankstinis balsavimas?
Nors Lietuvos fotomenininkų sąjungos 23-iasis rinkiminis ataskaitinis suvažiavimas ir įvyko, tiesa, nesurinkus kvorumo tą pačią dieną buvo šaukiamas pakartotinis, o jame balsų dauguma buvo išrinkta naujoji Sąjungos pirmininkė, tačiau D.Vaičekausko teigimu, kreipdamiesi į teismą jie siekia panaikinti pagrindinius šio suvažiavimo nutarimus, nes, jo manymu, organizuojant išankstinio balsavimo tvarką buvo padaryta šiurkščių pažeidimų, kurie nesuderinami nei su demokratinėmis vertybėmis, nei su galiojančiais pačios organizacijos įstatais.
Kreipdamiesi į teismą jie siekia panaikinti pagrindinius šio suvažiavimo nutarimus, nes organizuojant išankstinio balsavimo tvarką buvo padaryta šiurkščių pažeidimų.
Esminė problema, anot buvusio Fotomenininkų sąjungos valdybos nario bei 23-iojo suvažiavimo Balsų skaičiavimo komisijos pirmininko D.Vaičekausko, yra ta, kad išankstinis balsavimas nesirėmė galiojančiais organizacijos įstatais, kuriuose išvis nėra kalbama apie išankstinį balsavimą. Tuo tarpu išankstinio balsavimo aprašą, kurį prieš suvažiavimą patvirtino Sąjungos valdyba, rengė ir pateikė V.Samulionytė – atsakingoji sekretorė ir kandidatė į pirmininkus.
„Įstatuose yra nurodoma, kad valdyba vykdo pasiruošimą suvažiavimui bei pasiruošimą pirmininko ar valdybos rinkimams, tuo tarpu išankstinis balsavimas – tai balsavimo ir rinkimo vykdymas“, – teigė D.Vaičekauskas. Jis taip pat pabrėžė, kad nors anksčiau ir yra buvusi išankstino balsavimo tvarka, tačiau galiojančioje 2017 m. įstatų redakcijoje išankstinis balsavimas nėra numatytas.
Pasak M.Matulytės, Lietuvos fotomenininkų sąjungos rinkimų tvarkos aprašas, kuriuo bandyta legalizuoti išankstinio balsavimo tvarką, iš principo yra neteisėtas, nes pirmininko rinkimų tvarka yra aiškiai apibrėžta organizacijos įstatuose, o jie gali būti keičiami tik organizacijos narių suvažiavime.
Aprašas valdybai buvo pateiktas kaip lygiavertis įstatų dokumentas, nors valdybai nėra suteikti įgaliojimai keisti balsavimo tvarką.
„Tuo tarpu dabar aprašas valdybai buvo pateiktas kaip lygiavertis įstatų dokumentas, nors valdybai nėra suteikti įgaliojimai keisti balsavimo tvarką, pagal įstatus valdyba turi teisę spręsti tik tuos klausimus, kurie susiję su pasiruošimu suvažiavimui, pasiruošimu pirmininko rinkimams“, – pabrėžė M.Matulytė.
Jos teigimu, išankstinis balsavimas rengtas ir anksčiau, tačiau 2013 m. Sąjungos suvažiavime šios ydingos praktikos atsisakyta. 2016 m. joks išankstinis balsavimas netaikytas, bet 2020 m. organizuojant suvažiavimą, kai buvo išrinktas G.Skudžinskas, išankstinis balsavimas sugrąžintas.
„Anuomet nekildavo klausimų dėl tokio rinkimų organizavimo legitimumo, nes buvo pasitikėjimas kolegomis, tačiau 23-iojo suvažiavimo išvakarėse mus pasiekė rimti signalai apie būstinėje vykdomo balsavimo pažeidimus, kurie paskatino atidžiau pasidomėti situacija. O tai, ką girdim teismo posėdžiuose iš liudytojų, tik patvirtina mūsų nuogąstavimus“, – tvirtino M.Matulytė.
Anot D.Vaičekausko, 23-iajame suvažiavime, be jokio Sąjungos valdybos sprendimo, tuometinio pirmininko G.Skudžinsko bei atsakingosios sekretorės ir kartu kandidatės į pirmininkes V.Samulionytės iniciatyva buvo pakviestas dalyvauti teisininkas Vilius Martišius, kuris dabar teisme kaip tik ir gina jų interesus.
Negalime tvirtinti, kad čia įvyko skaidrus demokratinis procesas. Ne, tai buvo tik demokratijos imitacija.
„Šis teisininkas viešai teigė nematantis jokių problemų dėl to, ką suvažiavimo metu įvardijo keli valdybos nariai kaip šiurkščius Sąjungos įstatų pažeidimus“, – pažymėjo D.Vaičekauskas. Anot jo, tokius šio teisininko pasakymus galima traktuoti vien kaip nuomonę, konsultaciją, o ne konstantą, kuria remiantis galima buvo tęsti arba stabdyti suvažiavimą.
„Reikia suprasti, kad suvažiavime dalyvavo ne teisininkai, bet menininkai, kurių darbas nėra gilintis į įstatus ar teisės aktus. Todėl išgirdę teisininko „verdiktą“, jie balsavo už tai, kad suvažiavimas būtų tęsiamas. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, tokiu būdu tuometinė administracija sąmoningai suvedžiojo Sąjungos narius. Štai kodėl negalime tvirtinti, kad čia įvyko skaidrus demokratinis procesas. Ne, tai buvo tik demokratijos imitacija“, – kalbėjo buvęs Fotomenininkų sąjungos valdybos narys D.Vaičekauskas.
Jis taip pat prisiminė, kad iki 23-iojo suvažiavimo pradžios yra sulaukęs ne vieno Sąjungos nario skambučio, kurie skundėsi tuo, kad išankstinis balsavimas vyksta ne taip, kaip turėtų vykti demokratinėje valstybėje.
Nebuvo jokios balsadėžės, jokios Rinkimų komisijos, jokių nešališkų stebėtojų.
„Žmonės teigė, kad atėję balsuoti į Sąjungos būstinę, palikdavo savo balsą vokelyje, kurį paimdavo vienas iš administratorių – tuometinis pirmininkas G.Skudžinskas arba atsakingoji sekretorė, kandidatė į pirmininkus V.Samulionytė. Nebuvo jokios balsadėžės, jokios Rinkimų komisijos, jokių nešališkų stebėtojų. Šie vokai padedami nežinia kur... O pati V.Samulionytė – kandidatė į pirmininkus, ne tik kad nenusišalino nuo savo pareigų, bet ir aktyviai dalyvavo organizuojant išankstinį balsavimą“, – pasakojo D.Vaičekauskas. Anot jo, šie liudijimai kėlė nerimą dėl to, kad tokiu būdu atsiranda galimybės falsifikuoti balsavimo rezultatus.
Įtarimus dėl galimo neskaidraus išankstinio balsavimo D.Vaičekauskui sukėlė ir tai, kad visi paštu atkeliavę balsai komisijai buvo pateikti išimti iš pašto vokų ir sudėti drauge su vokais tų, kurie savo balsus atidavė Sąjungos būstinėje. „Nesuprantu, kodėl tuos balsus reikėjo išimti iš pašto vokų?“ – retoriškai klausė Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.
Kaip teigė Fotomenininkų sąjungos 23-iojo suvažiavimo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas D. Vaičekauskas, suskaičiavus gyvai balsavusiųjų balsus, skirtumas tarp kandidatų V.Samulionytės ir fotografo Tado Kazakevičiaus buvo vos 5 balsai V.Samulionytės naudai, tuo tarpu tarp išankstinio balsavimo balsų net kelis kartus didesnis.
Anot jo, toks didžiulis skirtumas būtent išankstinio balsavimo biuleteniuose kelia didžiules abejones dėl galimo neskaidraus balsavimo ir administracijos piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Tokių precedentų negali būti, nes jie suformuoja ydingą tradiciją, kuri tampa pretekstu ir ateityje tęsti neskaidrią veiklą motyvuojant tuo, kad taip jau buvo daroma ir praeityje.
Ieškinį teismui padavęs D.Vaičekauskas 15min pasakojo, kad, organizuojant balsavimo tvarką, iš tų, kurie balsavo iš anksto, buvo atimta teisė pasisakyti ir kitais suvažiavime keltais klausimais, o palikta vien galimybė balsuoti už vieną arba kitą kandidatą į Sąjungos pirmininkus. Tai, fotografo manymu, visiškai neatitinka demokratijos principų ir elementarios procedūrinės logikos.
„Suvažiavimo metu buvo keliami įvairūs darbiniai ir organizaciniai klausimai, tarp jų buvo ir tuometinio pirmininko dalykinė ataskaita. Už visus šiuos klausimus galėjo balsuoti tik gyvai salėje buvę Sąjungos nariai. Ar tokia balsavimo organizavimo tvarka neapribojo kitų narių teisės išsakyti savo nuomonę, tų, kurie nedalyvavo suvažiavime, bet galėjo iš anksto balsuoti dėl pirmininko“, – retoriškai klausė D.Vaičekauskas.
Pasak jo, tokių precedentų negali būti, nes jie suformuoja ydingą tradiciją, kuri tampa pretekstu ir ateityje tęsti neskaidrią veiklą motyvuojant tuo, kad taip jau buvo daroma ir praeityje.
Vilma Samulionytė: „Viskas vyko pagal numatytą procedūrą“
15min susisiekus su dabartine Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininke Vilma Samulionyte ir paprašius pakomentuoti susiklosčiusią situaciją, ji sutiko tai padaryti raštu. Tad pateikiame jos atsakymus į ieškovų iškeltus klausimus.
– Ieškovai M.Matulytė ir D.Vaičekauskas teigia, kad išankstinis balsavimas buvo organizuojamas neskaidriai. Anot jų, valdyba neturėjo jokios teisės keisti Fotomenininkų sąjungos įstatuose nustatytos išankstinės pirmininko rinkimo tvarkos. Šia prasme, anot jų, susirinkimas ir balsavimas vyko ne pagal galiojančius Sąjungos įstatus, todėl jis buvo neteisėtas nuo pat pradžių. Ką į tai atsakytumėte?
– Tai yra dviejų asociacijos narių subjektyvi nuomonė. Valdybos nariai turėjo visas teises išsakyti savo nuomones ir pastabas apie išankstinio balsavimo tvarką, kai ji buvo svarstoma ir tvirtinama valdyboje.
Valdybai išankstinio balsavimo tvarkos aprašas buvo išsiųstas prieš valdybos posėdį 2024 m. vasario 21 d., posėdžio metu valdybos nariai pastabų neturėjo.
Vienas iš ieškovų yra valdybos narys, jis taip pat dalyvavo tame posėdyje ir balsavo už aprašo patvirtinimą. Niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė, sprendimas buvo priimtas vienbalsiai.
Reikia pabrėžti, kad vienas iš ieškovų yra valdybos narys, jis taip pat dalyvavo tame posėdyje ir balsavo už aprašo patvirtinimą. Niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė, sprendimas buvo priimtas vienbalsiai.
Išankstinis balsavimas Lietuvos fotomenininkų sąjungoje yra vykdomas nuo 2009 metų ir anksčiau niekas nėra to ginčijęs. Lietuvos fotomenininkų sąjungos įstatai ir Asociacijų įstatymas neprieštarauja tokiai balsavimo tvarkai. Kiekvienas asociacijos narys turi teisę balsuoti iš anksto raštu, nepriklausomai nuo to, ar tai konkrečiai įrašyta įstatuose ar ne.
– Kaip teigia ieškovai, balsavimo organizavime nebuvo užtikrintas ir slaptumo bei sąžiningumo principas – jūs, kaip tuometinė atsakingoji sekretorė, o kartu ir viena iš kandidačių į pirmininkus, turėjote priėjimą prie išankstinių balsavimo biuletenių. Kodėl balsai nebuvo sudėti į atskirą balsadėžę? Kodėl skaičiuojant paštu atsiųstus balsus, jie skaičiavimo komisiją pasiekė išimti iš užantspauduotų vokų?
– Rinkimų taisyklės, nustatytos valdybos, nebuvo pažeistos. Viskas vyko pagal numatytą procedūrą. Išankstiniai balsai buvo atskirai supakuoti ir pateikti skaičiavimo komisijai antspauduotose vokuose. Ieškovai melagingai teigia, kad balsai buvo išimti iš antspauduotų vokų.
Kaip rašoma balsų skaičiavimo komisijos protokole, kurį pildė šios komisijos pirmininkas Darius Vaičekauskas „Balsų skaičiavimo komisijai pateikti nežymėti antspauduoti vokai“, kuriuos atplėšė pati balsų skaičiavimo komisija. Jie buvo pateikti suvažiavimui su balsavusiųjų iš anksto paštu ir būstinėje sąrašu.
– Kodėl per visą rinkiminį laikotarpį nenusišalinote nuo einamų atsakingosios sekretorės pareigų ir tuo pačiu metu organizavote išankstinį balsavimą, rengėte visuotinį susirinkimą ir buvote kandidate į pirmininkes? Gal nusišalinimas būtų padėję išvengti dabartinės situacijos, ginčų ir kaltinimų neskaidrumu?
– Aš nusišalinau nuo rinkimų ir išankstinio balsavimo vykdymo tapusi kandidate į Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkes. Po valdybos susirinkimo 2024 m. kovo 8 d. aš nebedalyvavau rinkimų rengime ir suvažiavimo organizavime.
Aš nusišalinau nuo rinkimų ir išankstinio balsavimo vykdymo tapusi kandidate į Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkes.
Logiška, kad likau eiti pareigas, nes organizacija užsiima ir kitomis veiklomis, kurios turi būti vykdomos pagal organizacijos įsipareigojimus ir numatytus planus.
– Kodėl iš anksto balsavusiems nariams buvo suteikta galimybė pasisakyti tik vienu vieninteliu klausimu – dėl pirmininko rinkimų, tačiau jie negalėjo balsuoti kitais susirinkime keltais klausimais? Ar tokiu būdu nebuvo pažeista jų teisė išsakyti savo poziciją ir valią kitais susirinkime iškeltais klausimais?
– Tiesiog tai yra rinkiminis suvažiavimas. Ir to susirinkimo svarbiausias klausimas yra pirmininko rinkimai. Visus kitus klausimus sprendžia vietoje susirinkę nariai. Kiekvienas narys gali balsuoti iš anksto raštu ir kitais klausimais, niekas to nedraudžia. Ir jei nariai jaučiasi, kad nepasisako pakankamai balsuodami iš anksto, jie yra tikrai laukiami susirinkime.
Narių teisių pažeidimas būtų buvęs nutraukti suvažiavimą ir anuliuoti išankstinius balsus bei netesėti savo organizacijos pasitvirtintų tvarkų bei taisyklių.
Narių teisių pažeidimas būtų buvęs nutraukti suvažiavimą ir anuliuoti išankstinius balsus (kas jau yra buvę Jono Staselio valdymo metu) bei netesėti savo organizacijos pasitvirtintų tvarkų bei taisyklių.
Pasigedo finansinės ataskaitos
M.Matulytė ir D.Vaičekauskas pabrėžė, kad Fotomenininkų sąjungos narių suvažiavime neišgirdo ir tuometinio Sąjungos pirmininko G.Skudžinsko viešai pateiktos finansinės ataskaitos, nors tai yra privaloma pagal galiojančius Įstatus.
Anot M.Matulytės, finansinė ataskaita išvis nebuvo įtraukta į suvažiavimo darbotvarkę, o G.Skudžinskas šia tema pasisakė vos keliais sakiniais pristatydamas dalykinę savo veiklos ataskaitą. „Kiek suprantu, iki šiol nėra atliktas nei Sąjungos finansinis auditas, po ta suvažiavimui neva pristatyta „ataskaita“ nebuvo pasirašiusi finansininkė, nei, galų gale, Suvažiavimas balsavo dėl pritarimo ar nepritarimo finansinei ataskaitai“, – kalbėjo M.Matulytė.
Finansinė ataskaita išvis nebuvo įtraukta į suvažiavimo darbotvarkę, o G.Skudžinskas šia tema pasisakė vos keliais sakiniais pristatydamas dalykinę savo veiklos ataskaitą.
Jai antrino ir D.Vaičekauskas. „Suvažiavimo metu apie finansinę veiklą mes išgirdome vos kelis sakinius, kur G.Skudžinskas bendrai paminėjo skaičius už 2023 metus, bet ne dar trejus savo darbo metus. Jei tai būtų nuskambėję kokiame nors neformaliame pokalbyje – galėtų tikti, bet čia buvo ataskaitinis suvažiavimas, kuriame privaloma pateikti finansinę ataskaitą ir būtina už ją balsuoti. Tačiau to nebuvo padaryta“, – teigė D.Vaičekauskas.
Tiesa, M.Matulytė pažymėjo, kad suvažiavimo protokole nurodyta, jog finansinė ataskaita yra skelbiama Fotomenininkų sąjungos svetainėje, tačiau, anot jos, kai gegužės 7 d., tai yra po suvažiavimo praėjus trims savaitėms, per advokatę raštu jie kreipėsi į Sąjungos administraciją, finansinės ataskaitos internetiniame puslapyje vis dar nebuvo. „Sąjungos finansinė ataskaita čia buvo įkelta tą patį vakarą, kai mes oficialiai priminėme administracijai apie tai, kad ši ataskaita yra privaloma“, – pasakojo M.Matulytė.
Pasak buvusio Fotomenininkų sąjungos valdybos nario D.Vaičekausko, problema slypi ir tame, kad šeimos partnerystės ryšiais tarpusavyje susiję G.Skudžinskas ir V.Samulionytė ir anksčiau su Sąjungos valdyba nesidalino nei veiklos turinio planais, nei finansais, kuriais Sąjunga disponuoja vykdydama įvairius projektus ir gaudama rėmimą iš Kultūros tarybos bei kitų šaltinių.
Mes nieko nežinome apie tai, kokias algas jie yra sau paskyrę, kokiuose projektuose dalyvauja rašydami paraiškas Fotomenininkų sąjungos vardu.
„Mes nieko nežinome apie tai, kokias algas jie yra sau paskyrę, kokiuose projektuose dalyvauja rašydami paraiškas Fotomenininkų sąjungos vardu, kokias projektines veiklas sau priskiria ir kokius honorarus sau paskiria. Šie dalykai nėra derinami su organizacijos valdyba. Susidaro įspūdis, kad šie administratoriai veikia savo pačių naudai visiškai autonomiškai nuo valdybos bei visos bendruomenės“, – 15min kalbėjo D.Vaičekauskas.
Tarp nemažai klausimų keliančių šios administracijos veiklos aspektų yra ir prieš kelis dešimtmečius prie Fotomenininkų sąjungos įsteigta VšĮ „Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas“, kurios, kaip skelbiama viešame įmonių registre, vadove šiuo metu yra V.Samulionytė. Tačiau kas ją paskyrė šios įstaigos vadove, M.Matulytė teigia neturinti jokio supratimo.
Jai antrino ir D.Vaičekauskas pabrėždamas, kad apie šią viešąją įstaigą, kuri yra Fotomenininkų sąjungos dalis, jokia informacija Sąjungos puslapyje nėra skelbiama.
„G.Skudžinsko kadencijos metu aš buvau Sąjungos valdyboje, tačiau nepamenu nė karto, kad apie šią įstaigą būtų kalbama per susirinkimus. 2022 m. valdyba patvirtino Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondo įstatų redakciją, kuri numato, kad įstaigos aukščiausias organas yra Visuotinis susirinkimas. Tik Susirinkimas turi teisę rinkti ir atšaukti viešosios įstaigos direktorių, nustatyti ir keisti jo atlyginimą, sustabdyti jo įgaliojimus, tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę. Tačiau joks Visuotinis susirinkimas nebuvo šauktas, direktoriaus nerinko ir finansinės ataskaitos netvirtino. Lygiai taip pat ši viešoji įstaiga nebuvo minima ir 23-iajame suvažiavime G.Skudžinsko veiklos ataskaitoje, nors, pažvelgus į viešame įmonių registre prieinamus duomenis, per ją praeina pakankamai padorios pinigų sumos“, – kalbėjo D.Vaičekauskas.
Būtent tai, fotografo teigimu, kelia daugybę klausimų ir nemalonių įtarimų apie buvusio vadovo ir esamos vadovės veiklą, finansus bei asmeninius jų interesus.
Kai vienas šeimos narys organizacijos vadovybėje keičia kitą šeimos narį – tai nėra etiška.
„Kai vienas šeimos narys organizacijos vadovybėje keičia kitą šeimos narį – tai nėra etiška. Maža to, kai matai, kokios pastangos pirmininko rinkimų metu buvo įdėtos siekiant, kad šis pasikeitimas būtų jų naudai“, – pabrėžė D. Vaičekauskas. Jis taip pat teigė, kad buvęs pirmininkas G.Skudžinskas ir toliau darbuojasi Fotomenininkų sąjungoje kaip vienas valdybos narių bei pagrindinės Fotomenininkų sąjungos galerijos –Prospekto galerijos – kuratorius.
Tiesa, tiek D.Vaičekauskas, tiek ir M.Matulytė pažymėjo, kad finansinis Fotomenininkų sąjungos administracijos veiklos aspektas Vilniaus apygardos teisme nėra nagrinėjamas, nes ieškinyje apsiribota išimtinai procedūriniais suvažiavimo ir rinkimų organizavimo klausimais.
Vilma Samulionytė: „Viską sprendžia patys nariai“
Žemiau pateikiame raštiškus dabartinės Fotomenininkų sąjungos pirmininkės atsakymus.
– Ieškovai kėlė klausimą dėl finansinės buvusio pirmininko G.Skudžinsko ataskaitos, kuri turėjo būti išsamiai pristatyta visuotiniame susirinkime, tačiau taip nebuvo padaryta. Taip pat už ją nebuvo balsuota, nors, kaip teigia ieškovai, ji yra privaloma rinkiminiame-ataskaitiniame susirinkime. Ką į tai galite atsakyti?
– Buvo pateikta pirmininko ataskaita, tradiciškai susidedanti iš dalykinės, veiklos ir finansinės ataskaitos. Visos ataskaitos metu pirmininkas kalbėjo ir apie finansinius šaltinius, naujų pritraukimą ir lėšų panaudojimą. Dar daugiau, pirmininkas ataskaitos pabaigoje pristatė ir bendrus finansinius rezultatus, kas retai būdavo daroma ankstesnių pirmininkų ataskaitose.
Visos ataskaitos metu pirmininkas kalbėjo ir apie finansinius šaltinius, naujų pritraukimą ir lėšų panaudojimą.
Tvirtinant pirmininko ataskaitą, niekas nebalsavo prieš, tik du nariai susilaikė, visi kiti buvo už. Nepriklausomas finansų auditas pagal LFS įstatus neatliekamas, nebent to pareikalauja suvažiavimas ar valdyba. Jis kainuoja nemažus pinigus, nė vienas iš narių audito nereikalavo.
– M.Matulytė ir D.Vaičekauskas kėlė klausimą ir dėl žmogiškojo intereso – vieną kadenciją prieš tai Sąjungai vadovavo G.Skudžinskas, su kuriuo jūs – tuo metu buvusi atsakingąja sekretore – esate susijusi partnerystės ryšiais. Paskelbus jus Sąjungos pirmininke, G.Skudžinską viešai įvardijote būsimu atsakinguoju sekretoriumi. Anot ieškovų, vėliau valdybos posėdyje tai atšaukėte, tačiau Gytis liko pagrindiniu sąjungos galerijos kuratoriumi. Ar čia nematote viešojo ir privataus intereso konflikto?
– Sąjunga yra savanoriška visuomeninė organizacija, ne kokia nors valstybinė įstaiga. Viską sprendžia patys nariai. Mūsų ryšiai su Gyčiu visiems yra žinomi, tai nėra kokia nors paslaptis.
Mūsų ryšiai su Gyčiu visiems yra žinomi, tai nėra kokia nors paslaptis.
Suvažiavimo renginyje paklausiau, ar Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavimas, kas yra aukščiausias LFS valdymo organas, sutiktų, kad G.Skudžinskas dirbtų Fotomenininkų sąjungoje. Į tai išgirdau entuziastingus palaikymo atsakymus.
Po to pristačiau, kad kalbuosi su kelias būsimos valdybos nariais dėl atsakingojo sekretoriaus pozicijos ir kad vienas iš kandidatų yra Gytis. Iš salėje susirinkusių narių išgirdome atsakymą, kad tai yra valdybos reikalas. G.Skudžinskui atsisakius, valdybos atsakingąja sekretore paskirta Regina Šulskytė.
– Dėl VšĮ „Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondo“ veiklos. Anot ieškovų, apie šią įstaigą nėra teikiamos jokios ataskaitos, nors ji yra Fotomenininkų sąjungos dalis. Net Sąjungos valdybos nariai nežino, kas jus paskyrė šios įstaigos direktore, kas yra kiti šios VšĮ dalininkai, kokie yra darbuotojų atlyginimai. Kodėl apie šios įstaigos finansus bei veiklas nebuvo kalbama visuotiniame susirinkime?
– VšĮ Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondo direktore tapau 2016 m., kai į šias pareigas mane vienbalsiai išrinko tuometinė valdyba, kurioje tuomet dirbo ir Darius Vaičekauskas.
VšĮ Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas yra atskiras juridinis vienetas valdomas LFS valdybos ir būtent LFS valdyba gauna visą informaciją. Jokių kitų dalininkų nėra. Šiuo atveju mes dalyvavome kitos juridinės organizacijos suvažiavime.
