Paroda galerijoje veiks iki rugpjūčio 18 dienos, o pati autorė į gyvą susitikimą kvies liepos 29 d. 19 valandą.
Susijungimai nepaliaujamai kuria tinklą
Nors šiandien ir gyvename priešybių bei susvetimėjimo pripildytoje visuomenėje, esame kaip niekad anksčiau „susijungę“. Šiuolaikinio kapitalizmo ir urbanizacijos dėka tankiai gyvename betoninėse miesto džiunglėse. Kasdien naršome internete, jungiamės į socialinius tinklus, nuotolinius susitikimus. Globalizacijos procesai lengvina ne tik informacijos sklaidą, bet ir prekybinius ryšius, kultūrinius mainus. Susijungimai mus lydi visur.
Pasaulis yra sudarytas iš mažesnių dalelių ir jų saitų. Molekulės susidaro susijungiant atomams, gyvi organizmai – ląstelėms, daiktai – medžiagoms, visuomenė – žmonėms.
„Kaip mažyčiai atomai jungiasi į molekules, sudarydami įvairias medžiagas, taip ir gyvenimo elementai susilieja, kurdami kompleksines struktūras ir reiškinius. Meilė taip pat primena cheminę reakciją, kai du skirtingi elementai susijungia ir sukuria kažką naujo. Diskusijos ir debatai irgi yra erdvės, kuriose susitinka įvairios mintys, formuodamos naujus supratimo lygius. Gyvenimas yra sudėtingas tinklas, kuriame visi esame susiję vienas su kitu,“ – pasakoja menininkė Sigita Laubengaier.
Autorė siunčia kvietimą stiprinti tarpusavio sąryšius
Parodoje „Susijungimai netyčia“ pristatomos drobės – lyg šių susijungimų schemos, brėžiniai. Pavienės, abstrakčios formos jungiasi į kompleksiškus darinius ir primena molekulės cheminę sandarą ar šiandieninę greičio visuomenės struktūrą. Chaosas, triukšmas, nestabilumas, nuolatinis judesys, neturėjimas aiškaus pagrindo, belaikė erdvė, nežinia – tai šiuolaikinio žmogaus kasdienybė.
Persipynusios S.Laubengaier figūros chaose ieško darnos, jos liudija bendrystės troškimą, prisilietimo alkį ir siunčia kvietimą stiprinti socialinius, dvasinius, emocinius tarpusavio sąryšius.
Menininkės paveiksluose jungiasi chaosas ir tvarka, atsitiktinumų magija ir kantrus darbas, tyčiniai ir netyčiniai gestai. S.Laubengaier eskizus daro kaire ranka, leisdama širdžiai ir pasąmonei spontaniškai vesti teptuką ir kurti autentiškas formas. O tada menininkė kruopščiai ir ilgai užsiima naujų spalvų paveikslo fonui kūrimu. Tarsi chemikė-alchemikė savo studijoje-laboratorijoje ji maišo dažus, skiediklius, statybines medžiagas, kol įvyksta didysis atradimas.
Abstraktaus ekspresionizmo, figūratyvinio tašizmo ir primityvaus meno pagrindais kuriamų figūrų „odą“ S.Laubengaier spalvina juodai baltomis dėmėmis, vingriais potėpiais ar, atvirkščiai, nenuspėjamais, ryškiais spalvų deriniais, tekstūromis.
Paveikslai – kaip autobiografinė fikcija
Daugiaspalvės formos it drugeliai plazdena padangių žydrynėmis ir primena visiems gerai žinomą chaoso teorijos metaforą – „drugelio efektą“. Pasak jo, nedideli sistemos pasikeitimai gali lemti didelius ir nenuspėjamus pokyčius. Pavyzdžiui, drugelio sparnų plazdėjimas Brazilijoje gali sukelti tornadą Teksase. Kaip teigia kūrinių autorė, nuoroda į „drugelio efektą“ parodoje svarbi kaip priminimas, kad kiekvienas ryšys ir sąjunga yra svarbūs, nes jie prisideda prie didesnės visumos, gali turėti įtakos aplinkai, visuomenei ar mūsų ateičiai.
S.Laubengaier kūrybą galime pavadinti dienoraščiu ar autobiografine fikcija. Paveiksluose nesąmoningai, atsitiktinai atsispindi autorės asmeninės patirtys, skaitytos knygos, arba, atvirkščiai, drobių siužetai tampa pranašiški ir išsipildo realybėje.
„Menininkė drobėse pasakoja itin konkrečias istorijas arba jas inspiruoja tikri įvykiai, žmonių santykiai. Tad susijungimai vyksta tiek fizinėje, tiek metafizinėje plotmėse. Susijungimų neišvengiamumas ir natūralus, ir atsitiktinis, mes visi juose dalyvaujame, todėl parodoje esame vedami link gilesnių tų susijungimų prasmių apmąstymų,“ – sako „AP galerijos“ įkūrėja, galerininkė Vilma Jankienė.