Nuo 2022 m., siekiant išvengti geografinės disproporcijos, konkursas vyksta dviem etapais, visus fotografus suskirstant į šešis regionus: Europą, Afriką, Aziją, Šiaurės ir Vidurio Ameriką, Pietų Ameriką, Pietryčių Aziją ir Okeaniją. Kiekvienoje pasaulio dalyje nugalėtojai renkami keturiose kategorijose: „Pavieniai darbai“, „Istorijos“, „Ilgalaikiai projektai“, „Atviras formatas“.
Šiemet konkursui buvo pateiktos 61062 nuotraukos, kurias padarė 3851 fotografas iš 130 šalių.
Tarp šių metų nugalėtojų – 24 projektai, dar šešiems darbams įteiktas paskatinamasis prizas.
„Specialaus paminėjimo“ kategorijoje išskirti du darbai: abiejų autoriai kalba apie konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Vienoje fotografijoje dokumentuojami 2023 m. spalio 7 d. įvykiai, kai „Hamas“ grupuotės nariai užpuolė Izraelį. Kitame darbe vaizduojami įsibėgėjančios Izraelio karinės operacijos Gazos Ruože pasekmės.
Tarp svarbiausių temų – klimato kaita ir šeima
Nemažai 2024 m. konkurso regioninio etapo žiuri atrinktų darbų pasakoja apie klimato kaitos padarinius bei aplinkosaugos aktyvistų kovą reikalaujant didesnio dėmesio gamtos apsaugai. Pro fotografų akis nepraslydo ir tai, kas keičiantis klimatui negrįžtamai prarandama visiems laikams.
Kita svarbi tema, atsispindinti visuose pasaulio regionuose – tai šeima ir žmonių tarpusavio santykiai. Čia dominuoja tokios socialinės problemos kaip kova su demencija bei vėžiu, skaudžios netektys bei konfliktų, įvairių nelaimių sukeliamos traumos.
Pasak „World Press Photo“ fondo vykdomosios direktorės Joumanos El Zein Khoury, jai asmeniškai stipriausią įspūdį paliko fotografo Mohammedo Salemo nufotografuota Ina Abu Maamar, laikantį savo dukterėčios Sali, kurią jų namuose Gazos Ruože nužudė Izraelio raketa, kūną.
„Kai pamačiau šią nuotrauką, supratau, kad tai labai svarbi nuotrauka. Fotografas ją padarė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai pats tapo tėvu – ši aplinkybė darbui suteikia ypatingą reikšmę“, – leidiniui „Deutsche Velle“ teigė Jumana El Zein Khoury.
Karui Ukrainoje – ypatingas dėmesys
Tarp 2024 m. regioninio etapo nugalėtojų yra ir du projektai, skirti karui Ukrainoje. Šiemet žiuri atkreipė dėmesį į vokiečių fotografės Johannos Marijos Fritz darbą, kuriame užfiksuoti rusų karių įvykdytas Kachovkos hidroelektrinės sugriovimas ir šio nusikaltimo padariniai. Darbas buvo išrinktas geriausiu kategorijoje „Europa. Fotoreportažas“.
Kaip teigė „World Press Photo Foundation“ vykdomoji direktorė, žiuri sužavėjo tai, kaip vokiečių fotografės darbuose atsispindi Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai aplinkai.
Žiuri nuomone, tarp daugybės darbų, skirtų vykstančiam karui Ukrainoje, išsiskyrė ir emocingas ukrainietės Julijos Kočetovos darbas. Anot „World Press Photo“ atstovų, tai savotiškas tarpdisciplininis karo dienoraštis ukrainiečių fotografės akimis, parodantis, kad karas taip pat yra labai asmeniška patirtis.
Šis J.Kočetovos darbas pripažintas geriausiu Europos regiono „Atviro formato“ kategorijoje. Šioje kategorijoje nuotraukos dažnai papildomos tekstu, garso ar vaizdo siužetais.
Galutiniai šio fotografijų konkurso nugalėtojai bus renkami iš regioninių laimėtojų, o jų vardai bus paskelbti balandžio 18 d.
Pirmą kartą šis konkursas buvo surengtas 1955 metais. Tarp laureatų – ir lietuvių fotografų Antano Ališausko (1969), Irenos Giedraitienės (1975), Valerijaus Koreškovo (1978) ir Tado Kazakevičiaus (2020) darbai.
Kaip ir prieš dvejus metus, šių metų rudenį „15min group” planuoja į Lietuvą atvežti geriausių „World Press Photo‘ 2024“ darbų parodą.
