Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Zarasuose atidaroma Šarūno ir Nomedos Saukų galerija

Gegužės 27 d. Zarasuose, krašto muziejuje, atidaroma garsių dailininkų Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija, kurioje bus eksponuojami jų darbai.
Šarūnas Sauka su žmona Nomeda
Šarūnas Sauka su žmona Nomeda / „Scanpix“ nuotr.

Galerija Zarasų krašto muziejuje bus nuolatinė, tačiau joje esantys darbai galės būti rotuojami. Šarūnui ir Nomedai Saukoms Zarasų krašto garbės piliečio vardas suteiktas 2014 metais.

Trys salės

Šarūno ir Nomedos Saukų galerijoje bus trys salės paveikslų ir keletas skulptūrinių objektų. Didžioji dalis darbų sukurti per pastarąjį dešimtmetį ir tikėtina – daugeliui žiūrovų dar nematyti. Tačiau bus ir keletas ankstesnių, atpažįstamų kūrinių, nutapytų jau prieš porą trejetą dešimtmečių: tai Nomedos išraiškingieji alijošiai ir įvaizdžius keičiančios lapės, Šarūno "Biografija", "Savižudybė" ir keletas kitų.

Ekspozicija išdėstyta ratu, tad kryptį galima rinktis laisvai. Jei pasuksite į kairę, iš karto susitiksite su abiem menininkais.

Nors paveikslų formatai, plastika ir temos, atrodo, be galo skirtingos, nesunku rasti ir jungiančių dalykų. Vaiko susitikimas su skeletu, gėlės ir kaulai, kūrėjo flirtas su giltine, degantis aguonų laukas – skirtingi pavidalai kalba apie gyvenimo trapumą, daiktų ir žmogaus laikinumą, praeities alsavimą kasdienybėje ir kartu – apie amžiną atsinaujinimą.

Antrojoje salėje jus pasitiks didelio formato ir tirštų siužetų Šarūno darbai, kuriuos galima skaityti kaip intriguojančią, šiurpių ir kasdieniškų įvykių, sapnų ir haliucinacijų, pastangų, dvejonių ir pasirinkimų kupiną žmogaus (o gal valstybės?) biografiją.

Trečiojoje salėje lauks Nomedos žolynai su juose žmogiškai įsipatoginusiomis lapėmis, išsikerojusiais alijošiais ir viso šio pasaulio šeimininkais – vaikais. Vaikystė, sapnas, prisiminimais virstantis gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas – gali būti visos šios parodos raktažodžiai.

Atsiskyrėliai menininkai

Nomeda (g. 1957) ir Šarūnas (g. 1958), užaugę Vilniuje, mokęsi tapybos Vilniaus vaikų dailės mokykloje (dab. Justino Vienožinskio dailės mokykla), baigę studijas Lietuvos dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija), nuo 1990 metų gyvena kaime šalia Dusetų, mediniame iš Nomedos senelių paveldėtame name.

Šarūnas, būdamas vos 31-erių, apdovanotas pirmąja nepriklausomos Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija. Vėliau už išskirtinę kūrybą pelnė ne vieną apdovanojimą. Nomedai 2017 metais įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Abu tapytojai parodas rengia retai. Gyvena uždarai. Facebooko neturi. Augina rugiagėles, džiovina anūkams obuolius, šaltomis dienomis kūrena krosnis ir tapo.

Mažutėje Nomedos dirbtuvėje netelpa dideli paveikslai, bet telpa ištisa pieva, kibirai ir stiklainiai, primerkti lauko gėlių ir žolynų, kuriuos – žydinčius, vystančius ir jau visai sudžiūvusius – Nomeda tapo savo drobėse.

Namai užželia žole, veidrodžiai pavirsta upėm, tolimas peizažas įsliuogia pro langą, o visame tame prisiglaudžia išmyluoti vaikai, nuglostyti žaislai, žvilgsnio prijaukinti paukščiai, žvėreliai ir alijošiai, iš miško parnešti kaulai. Nomedos paveiksluose svarbi nuotaika, jausmas, šviesos ir šešėlių žaismas, leidžiantis žvilgsniui slysti žiedais, stiebais, atspindžiais vandenyje, skaidriais vaikų veideliais, įsipainioti žolių ir potėpių brūzgyne arba nuklysti į vaiskias tolumas.

Mažutėje Nomedos dirbtuvėje netelpa dideli paveikslai, bet telpa ištisa pieva, kibirai ir stiklainiai, primerkti lauko gėlių ir žolynų.

Šarūno dirbtuvė didesnė, bet ir joje paveikslus tenka lipdyti iš atskirų gabalų. Jo tapybą galima laikyti intelektualiu meistravimu (pranc. bricolage): paveikslų siužetas konstruojamas iš įvairių atpažįstamų kasdienybės nuolaužų, tuo metu esančių po ranka.

Paveikslai kuriami iš daiktų ir nuotraukų fragmentų, jungiant tarpusavyje nesusijusius objektus ir įvykius, kūnus ir veidus.

Paveikslai kuriami iš daiktų ir nuotraukų fragmentų, jungiant tarpusavyje nesusijusius objektus ir įvykius, kūnus ir veidus (savo paties, artimųjų, pažįstamų ir atsitiktinių žmonių, kitokių gyvių).

Tačiau nereikia žiūrėti tik paviršiaus. Pasitelkiant švelnų humorą, kandžią ironiją ir net piktą satyrą pašiepiami įvairūs visuomenės priimti, santvarkos primesti ar paties žmogaus (paties autoriaus?) susikurti draudimai, prietarai, įpročiai, normos. Po absurdiškais, fantasmagoriškais siužetais slypi bendražmogiški rūpesčiai, viešojo gyvenimo kritika, prasmių paieškos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs