Projekte „Menininkai kaip mokslininkai“ pripažinti Lietuvos kūrėjai svarstė apie dirbtinį intelektą, miškų ir pelkių ekosistemas, dilgėlių ir muzikinės klausos ryšį, sintetinę biologiją, žmonių sugyvenimą su mikroorganizmais ir kormoranais, kerpių architektūrą, kalcio karbonato stebuklus, galimybes egzistuoti kosmose arba išvysti kosmosą šalia savęs.
Į meną pro mokslininko akinius pažvelgti pakvietė Pakui Hardware (Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos duetas), architektė Aistė Ambrazevičiūtė, kino kūrėja Rugilė Barzdžiukaitė, architektai bei kuratoriai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, kompozitorė ir menininkė Lina Lapelytė, menininkas Domas Noreika, kino kūrėjas Mindaugas Survila, tarpdisciplininis tyrėjas Julijonas Urbonas bei ekokritinį meną kuriantys Nomeda ir Gediminas Urbonai.
10 minučių trukmės, nuotolinės pamokos formatui pritaikytuose kūriniuose keliami vaizduotę aktyvuojantys klausimai tolesnėms mokytojų ir mokinių diskusijoms: ar gali būti, kad tam tikros jogurto bakterijos gali veikti mūsų nuotaiką? Kiek žmonių turėtume išsiųsti į kosmosą, kad jame susiformuotų nauja planeta? Ar robotai dvejoja? Ar galime surinkti chorą iš neturinčiųjų klausos? Ar norėdami išsaugoti vertingiausius miškus, turėtume nepajudinti nė piršto? Kaip pelkės gali išmokyti sugyvenimo su kitomis rūšimis? Kodėl verta tapti kerpėmis arba pažvelgti į žmones kormoranų žvilgsniu? Ar miškas – kaip ir miestas – irgi yra architektūra? Galiausiai, kaip mikroorganizmai padeda restauruoti dvarus?
Projektą inicijavo jau ketverius metus veikianti vizionieriškos edukacijos platforma „Kūrybingumo mokykla“. Sukurtos pamokos bus viešai prieinamos visuose jos kanaluose (tinklalapyje, „Youtube“ kanale, socialiniuose tinkluose), turinys bus specialiai pristatytas 200 mokyklų visoje Lietuvoje. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.