Prakalbus apie prancūzišką filmą, tikriausiai daugumai prieš akis iškyla meilės romanų scenos, Pietų Prancūzijos ar Paryžiaus atvirukai, bordeliuose besirutuliojančios intrigėlės... Ėmėte fantazuoti?
Pagrindinė šiųmečių „Žiemos ekranų“ programa „Didžiosios ir mažosios iliuzijos“ šias vizijas išdrįs sugriauti kartu su drąsiais debiutuojančiais ir gerai žinomais režisieriais, nebijančiais rodyti rūsčios realybės, socialinių problemų bei kitų nūdienos aktualijų. Kino juostos pasakos apie Ameliją, tik ši nebus iš Monmartro, sakys „ne“ laimingoms pabaigoms, kvies pasijuokti iš tragiškų, juodųjų ir kitokio žanro komedijų, rodys mylinčias kirpėjas, muzikos žvaigždes, nestokos realybės, juoko bei stiprių emocijų.
Nors mafijos tema prancūzų kinui nėra pati artimiausia, žvangantys ginklai – vienas esminių gero kino atributų. Šiemet festivalis pristatys filmo „Visada norėjau būti gangsteriu“ („J'ai toujours reve d'etre gangster“, Prancūzija, 2007) režisieriaus Samuelio Benchetrito naujausią juostą „Pas Džino“ („Chez Gino“, Prancūzija/Belgija, 2010).
Pagrindinis veikėjas, picerijos savininkas Džino, pasitelkęs jauną kino kūrėją, mėgins suvaidinti, kad valdo visas miesto picerijas ir yra pasirengęs gauti milžinišką mafijozo dėdės palikimą.
Filmo „Orli“ („Orly“, rež. Angela Schanelec, Prancūzija/Vokietija, 2010) kelionė prasidės ne kur nors Eliziejaus laukuose, bet dideliame tarptautiniame oro uoste. Čia, atsisveikinimų koncentrate ir skubančių žmonių miniose, lemtingai susipins ir aukštyn kojomis versis gyvenimai. Jeigu vis dar vengiate oro uostų, o jūsų gyvenimas teka monotoniška vaga, gal būsite įkvėpti imtis pokyčių?
Po kelių dešimtmečių laisvo judėjimo, ko gero, jau visi esame pabuvoję Paryžiuje. Iš Vilniaus į Paryžių šį kartą nugabens neseniai atsisveikinusi Katerina Golubeva, gerai pažįstama ir iš lietuvių režisieriaus Šarūno Barto filmų. Filme „Aš nenoriu miego“ („J’ai pas sommeil“, Prancūzija, 1994) užfiksuota aktorė išgyvens vieną emigracijos istoriją, kokia ji buvo 1994-aisiais. Afrikoje užaugusios juostos kūrėjos Clare Denis biografiją žymi įdomus faktas – režisūros imtis ją paskatino vokiečių kino metras Wimas Wendersas.
Kartu su dviem raudonplaukiais vyriškiais jų svajonių išsipildymo link vyksime kartu su juosta „Išauš ir mūsų diena“ („Notre jour viendra“, rež. Romain Gavras, Prancūzija, 2010). Kino filmas „Be Šėtono“ („Hors Satan“, rež. Bruno Dumont, Prancūzija, 2011) papasakos keistos porelės istoriją, tikrai nekvepiančią rutina. Gali būti, kad pritrūkusiems fantazijos, ką įdomaus nuveikus su savo antrąja puse, juosta taps vertingu pasiūlymų rinkiniu.
Katinas kalbantis žmonių klaba? Taip. Nesunku įsivaizduoti, jeigu prisiminsite animacinį Serge‘ą Gainsbourgą filme „Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas“ („Gainsbourg (vie héroïque)“, rež. Joann Sfar, Prancūzija/JAV, 2010). „Žiemos ekranai“ pristatys dar vieną to paties režisieriaus juostą – „Rabino katinas“ („Le chat du Rabbin“, Prancūzija, 2009). Ir tai dar tik pirmosios septintųjų „Žiemos ekranų“ iliuzijos.
Nesumeluotas prancūziškas kinas lauks jūsų jau nuo sausio 20 d. Juostos suksis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus kino teatruose. Belieka tikėtis, kad su „Žiemos ekranais“ į Lietuvą atkeliaus ir žiemiškesni orai, nuteiksiantys jaukiems seansams.
Daugiau informacijos: www.ziemosekranai.lt
