Ekspedicijos „Antarktida 2011“ lėktuvui nusileidus į Ušuają prasidėjo stebuklai. Išlipę iš lėktuvo keliautojai išvydo saulėtą dieną ir nė vienas debesėlis netemdė dangaus, oras buvo toks tarsi pirmosiomis rugsėjo dienomis. Tokiu dienų būna 8–10 per metus, kaip paaiškino vietiniai.
„Suskubome operatyviai vykti į kalnus. Oras čia mainosi kas kelias valandas. Šiandien viskas stebuklinga! Palikę daiktus viešbutyje leidomės keliu jungiančiu piečiausią pasaulio miestą Ushuaia su pramonės miestu Argentinos Patagonijoje – Rio Grande. Pakeliui snieguotos viršukalnės, ledyno liekanos, tarpukalnėse durpių kasimo pramonė, kuri aprūpina 95 proc. Argentinos rinkos. Apžiūrėjus centro infrastruktūrą skubėjome link Andų kalnų grandinės, kur žygiavome pėsčiomis ir kirtome 430 metrų aukštyje esančią Garibaldžio perėją.
Nuo perėjos atsiveria vaizdai į snieguotas Andų kalnų viršūnes, Econdido ir Fagnano ežerus. Sustojome prie didžiausio Ugnies žemėje – Fegnano ežero, kuriame gausybė paukščių – tai tikras ornitologų rojus“, – įspūdžiais dalinosi ekspedicijos organizatorius Algirdas Valantiejus.
Daugelį slidinėjimo entuziastų maloniai nustebino, kad net čia pasaulio pakraštyje žiemą keliolika kilometrų nuo Usuajos, 4 mėnesius veikia kalnų slidinėjimo kurortas.
Ugnies Žemė ekspedicijos dalyvius sužavėjo savo kerinčiu atšiaurumu ir gamtos įvairove. Čia jie atliko paskutinius pasirengimus kelionei į baltąjį kontinentą: išsinuomavo inventorių kalnų slidinėjimo varžyboms, įsigijo vaistų nuo jūros ligos ir t.t.
Ugnies Žemės regioną sudaro viena didelė sala Isla Grande de Tierra del Fuego ir daugybė mažesnių salų iš jų vos pora yra apgyvendintos. Žiemą pietines Ugnies Žemės pakrantes siaubia smarkios audros, kurias atneša vėjas nuo Antarkties vandenyno, didelės ir aštrios snaigės smilga į žemę. Vasarą Ugnies Žemė sušyla, tačiau retkarčiais praūžiančios audros neleidžia pamiršti, kad visai šalia yra baltasis kontinentas.
1520 metais Ugnies Žemę atrado portugalų jūrininkas Ferdinandas Magellanas (1480–1521). Jis pavadino ją Ugnies Žeme – dėl laužų, kuriuos indėnai uždegė išilgai pakrantės, kai Magelanas plaukė sąsmauka, dabar vadinama jo vardu. Kiek vėliau 1578 metais seras Francis Drake`as aptiko nedidele salų grupę, kurią tyrinėtojai pavadino Horno kyšuliu.
