Tarybinio ūkio dvasia slegia klaipėdiečius

Pavilioti sostinės Užupio Respublikos žavesio savąją respubliką sujudo kurti ir klaipėdiečiai. Miesto pakraštyje esančio Tauralaukio rajono gyventojai nebenori gyventi miesto valdžios pamirštame purvyne.
 Dvaro aikštėje stovinti autobusų stotelė tapo šiandieninio Tauralaukio simboliu
Dvaro aikštėje stovinti autobusų stotelė tapo šiandieninio Tauralaukio simboliu / Silvijos Norkaitienės nuotr.

Tauralaukis – tai ne naujakurių kvartalas, ne prieš krizę išdygusių namų saujelė. Šį Danės upės apjuostą kampelį savo laiku labai mėgo Prūsijos karalienė Luizė, čia lankėsi ir Napoleonas Bonapartas. Ir jei kilniųjų ponų laikais buvo normalu kulniuoti žvyrkeliu, tai šiandien tą patį žvyrkelį vadinti gatve kažkaip nepadoru.

"1996 metų pavasarį prie Klaipėdos miesto prijungtame Tauralaukyje iki šiol labai daug gatvių yra neasfaltuotos, trūksta pėsčiųjų takų, sporto aikštelių, žaliųjų zonų", – didžiausias bėdas vardijo vietos gyventojas architektas Romas Gailius.

Tai jis kartu su Tauralaukio seniūnaite Silvija Norkaitiene ėmėsi iniciatyvos, paversti uostamiesčio rajoną jaukiu ir patogiu jo gyventojams kampeliu. 

Į mažutę Tauralaukio progimnazijos salę susispraudę daugiau nei šimtas žmonių supranta, kad per dieną visų problemų neišspręs. Tačiau paklausti, ar nori burtis į bendruomenę, vienu balsu ataidi: "Tai argi būtume čia susirinkę, jei nenorėtume?"

Tarp visų balsų aiškiai išsiskiria vienas: "Man žmona prieš einant čia sakė niekur nelįsti, bet jeigu jūs pakviesite – aš dalyvausiu", – lyg juokais, lyg rimtai sududena buvęs ilgametis Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius. Jis irgi gyvena Tauralaukyje.

"Mums tai gerai, kad čia visokių bagotų atsikraustė", – džiaugiasi ilgametė Tauralaukio gyventoja.

Anot moters, ir aplinka pagražėjo, ir gatves kelininkai labiau prižiūri. Tačiau vieni "bagočiai" visų bėdų neišspręs, todėl ir buriasi gyventojai – judins Klaipėdos miesto valdžią. Lai ši paaiškina, kodėl per 19 metų nuo prijungimo prie miesto nėra šaligatvių, neįrengtos pėsčiųjų perėjos, o ir pats Tauralaukis vargiai primena miestą.

Gūdžius tarybinio ūkio laikus mena dabartinio Tauralaukio simboliu tapusi autobusų stotelė. Kad ir baisi, kad ir kiauru stogu ji vis dėlto – vienintelė stotelė Tauralaukyje, turinti stogą.

"Ar tiesa, kad anksčiau jos vietoje buvo tualetas?", – kažkokius gandus girdėjęs tikslinasi architektas R.Gailius. Salėje nuvilnijus šurmuliui senbuviai paaiškina: nebuvo ten jokio tualeto. Bet plytos stotelės statybai panaudotos išardžius tualetą.

Taigi vienas kultūros objektas jau yra. Seniūnaitei S.Norkaitienei norėtųsi ir antro – paminklo karalienei Luizei. Bet tai palikime ateičiai, nes pirmiausias uždavinys dabar – įkurti Tauralaukio Respubliką. Atrodo, kad klaipėdiečiams gali pasisekti kaip ir vilniečiams, mat ir Užupis, ir Tauralaukis turi vieną bendrą bruožą – Užupio gatvę. Ir norą gyventi gražiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis