Komisijos pirmininkė Irena Smetonienė trečiadienį kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, prašydama skubos tvarka priimti Kalbos įstatymo pakeitimus.
Doc. I.Smetonienės teikiamas projektas padės sutaupyti mažiausiai vieną milijardą iš trijų (prognozuojamas biudžeto deficitas – 3 mlrd. Lt).
Begalvodamas, kokią raidę (nosinę ar paprastą) rašyti arba kokį skyrybos ženklą pasirinkti, vidutinis statistinis Lietuvos gyventojas kasdien praleidžia 15 minučių.
VLKK su Rinkos institutu atliko specialų tyrimą ir nustatė, kad sudėtinga lietuvių kalbos gramatika labai mažina žmonių darbingumą. Begalvodamas, kokią raidę (nosinę ar paprastą) rašyti arba kokį skyrybos ženklą pasirinkti, vidutinis statistinis Lietuvos gyventojas kasdien praleidžia 15 minučių. Dėl to Lietuvos ekonomika per metus patiria 500 mln. litų nuostolį. „Kita tiek mūsų ekonomika praranda dėl rašalo ir popieriaus sąnaudų. Juk kiekvienas nereikalingas taškas, kablelis ar per klaidą užkabinta nosinė – tai lašas rašalo. O dabar, sunkmečio sąlygimis, turėtume efektyviai naudoti visus išteklius“, – teigė I.Smetonienė.
Todėl VLKK siūlo laikinai, kol atsigaus ekonomika, supaprastinti lietuvių kalbą ir visai nenaudoti imlių energetiniams bei žmogiškiesiems ištekliams nosinių bei ilgųjų raidžių. Taip pat svarstoma galimybė laikinai apriboti raidžių ž, š, ė vartojimą, o vietoj jų rašyti tiesiog z, s, e. Pavyzdžiui, sakinys „Sesios zasys su sesiais zasyciais“ būtų laikomas norminiu ir internete, ir kasdienėje kalboje. Tačiau I.Smetonienė bent kol kas prašo nekeisti tarimo taisyklių.
 |
| Naujos lietuvių kalbos normos (2009.04.01) |
Kiti pakeitimų punktai taip pat labai pažangūs. Vienas iš jų apima žodžio „krizė“ semantiką. Kalbininkai krizės sąvoką siūlo keisti pakaitalais, nes jis neturi nieko bendra su žodžio „krizenti“ reikšme. Komisijos pirmininkė I.Smetonienė atvirauja, kad net ir Lietuvių kalbos institutas teikė panašų siūlymą: arba visai išbraukti šį žodį iš žodyno, arba suteikti jam šviesų atspalvį. Žodis „krizė“ nuo šiol turėtų reikšti linksmumą, nerūpestingumą, ypatingą sielos būseną, kai ima noras krizenti.
Taip pat praėjusią savaitę posėdžiavusi VLKK žurnalų, laikraščių ir knygų leidėjams leido nepaisyti anksčiau priimtų VLKK nutarimų ir netaisyti kalbos klaidų. Tokiu būdu leidėjai galės taupyti naikindami kalbos redaktorių etatus.
