„Gyvendami ramiai, ūkiškai jie jaučiasi blogai. Tada jų horizonte atsiranda nelaiminga siela, kurią jie guodžia, šalia kurios jaučiasi galingi, stiprūs ir jų gyvenime atsiranda druskos“, – sako psichoterapeutas.
„Tokiems vyrams gerai, kol partnerė yra nelygi jiems. Todėl jie kartais nesąmoningai palaiko aukos būseną – savo žmonos vaikiškumą, finansinį nesugebėjimą pasirūpinti savimi“, – pastebi O.Lapinas. Pasak jo, galimas ir atvirkštinis tokių santykių variantas, kai moteris palaiko vyrų silpnumą.
Psichoterapeuto teigimu, labai daug porų pradeda savo santykius situacija, kai moteris yra įkalinta tėvų namuose. Ji svajoja apie santuoką kaip apie išsigelbėjimą. Tačiau jos jausmai gelbėtojui dažnai yra laikini – vaikinas žavi ją, kol gelbsti.
„Tuomet, kai ji būna išgelbėta, aistros intensyvumas paprastai mažėja. Ji supranta, kad toliau jos niekas negelbės“, – sako O.Lapinas.
Gelbėtojo ir aukos santykį O.Lapinas iliustruoja jaunuolio Antonio ir teisėjo įkalintos Joanos pavyzdžiu iš Svynio Todo istorijos.
