Kada tiksliai atsirado bučinys – nežinoma. Tačiau dabar jis – neginčijamas kultūros reiškinys. Besibučiuojančius žmones matome filmuose, gatvėje. Taip formuojasi stereotipas, kad tam tikru metu turime bučiuotis. Ir nors meilę galima išreikšti ne tik bučiniu, bet kitomis glamonėmis, visuomenėje šį jausmą, visų pirma, reiškia bučinys.
Bučinys gali reikšti ir pagarbą. Pavyzdžiui, kai bučiuojama ranka. Be to, bučinys – taip pat ir palankumo, dėkingumo, draugiškumo ženklas. Jais apdovanojame mylimus žmones, kai juos sveikiname, susitinkame, išlydime ir t.t. Bučinys į kaktą reiškia rūpestį, į skruostą – svetingumą. Kojos bučiuojamos, rodant paklusnumą (šis paprotys gajus tarp įvairių tikėjimų išpažinėjų). Bučiuojant į lūpas išreiškiama meilė. Tiesa, kai kurios tautos bučiuojasi kiek kitaip nei likęs pasaulis: eskimai ir lapiai pasitrina nosimis nei suglaudžia lūpas. Psichologai vienu balsu tvirtina, kad bučiniai – vienas svarbiausių elementų poros gyvenime. Išnykę bučiniai – pirmasis pavojaus signalas, rodantis, kad santykius užpuolė problemos.
Keletas įdomių faktų, susijusių su bučiniu
Pirmasis bučinys ekrane parodytas 1896 m. Mey Irvin ir Džonas S.Raye 30 sekundžių bučiavosi Tomo Edisono filme „Bučinys“.
Filmas, kuriame užfiksuota daugiausia bučinių: „Don Žuanas“ (1926 m.). Jame suskaičiuotas net 191 bučinys!
Ilgiausias bučinys: filme „Dabar tu kariuomenėje“ (You're in the Army Now, 1940 m.) aktoriai Redžis Tumi ir Džeinė Vaimer bučiavosi 185 sekundes.
Įžymūs bučiniai: Kazanovos bučiniai, Judo bučinys, Drakulos bučinys, Džeimso Bondo bučiniai, Merlin Monro oro bučiniai.
Bučinių rekordas: Amerikietis А.Volframas 1990 m. rugsėjo 15 d. Minesotoje festivalio metu per 8 val. pabučiavo 8001 žmogų. Kiekvieną žmogų jis bučiavo kas 3,6 sekundės.
