Pasiruošimas ekspedicijai
Dažniausiai ekspedicijos dalyvius jungia idėja, kuri patraukia, įtraukia ir pareikalauja didelio atsidavimo. Ekspedicijos komandą paprastai sudaro žmonių grupė kuriems tinka ir patinka ekspedicijos idėja, kurie yra pasiruošę jos siekti ir ekspedicijos vadovas, kuris pasitiki grupės narių pasiruošimu ir pasiryžimu siekti numatyto tikslo. Paprasta? Ir taip ir ne.
Suformavus komandą vienas pirmųjų žingsnių detalus ekspedicijos pristatymas ir aptarimas, galimų maršrutų, kopimų, prisitraukimų, atsitraukimų įvertinimas, žemėlapio analizė. Kitas žingsnis: įrangos ir inventoriaus paruošimas. Įranga vadiname visa tai ko reikės kiekvienam dalyviui ir visai grupei ekspedicijos metu, numatyto maršruto įveikimui. Pagal tai, skiriame bendrą įrangą – virves, palapines, primusus, puodus ir kita įrangą skirtą bendram naudojimui ir asmeninę – karabinus, ledsriegius, saugos kilpas, žumarus, kuprinę, miegmaišį, drabužius, batus ir daugybę kitų smulkesnių dalykų, be kurių neišsiverstume kalne.
Įranga turi savo svorį, todėl svarbu pažymėti, kad kiekvienas daiktas tiek bendro tiek asmeninio naudojimo turi būti iš tiesų reikalingas ir turėti konkrečią panaudojimo paskirtį. Papildomos gražios spalvos pirštinės ar pynėmis išmegztas mylimosios rankų darbo megztinis, kad ir kokie jie mums mieli ir brangūs, dažniausiai lieka laukti mūsų namuose.
Dienoraštis
Kelionės pradžia
2012.07.13 Vėlų penktadienio vakarą lydimi būrio geriausių draugų bei šiaip prašalaičių traukiniu Kaliningradas-Maskva pradedame savo kelionę. Paskutiniai paskubomis į kuprines sumetami daiktai yra maži dažniausiai valgomi, bet gerai, kad nesuprastum kas viduje, draugų paruošti siurprizai, kurių kiekvienas gauname po keletą. Kartais juose randame ir po malonų raštelį ar net žurnalą pavartymui. Paskutiniai atsisveikinimai ir traukinys pajuda. Netrukus kertame Lietuvos-Baltarusijos sieną, po kurios galėtume ramiai užmigti, nes kelionė jau prasidėjo ir visi darbai gali būti užmiršti.
2012.07.14 Maskva. Šiandien jai apžiūrėt ar bent jau aplankyt Leniną nėra laiko. Skubam į oro uostą, iš kurio skrendam į Pekiną, vėliau Ürümqi, Kinijos žmonių respublikos autonominės provincijos Xinjiang Uyghur sostinę, dar vėliau į Kašgarą.
Žygeivių nuotr./Laukimas Maskvoje |
2012.07.17 Pagaliau mes Kašgare. Sužinome, kad leidimų dar neturime. Apsilankome miesto centre. Vaizdas apgailėtinas lyginant su tuo, ką matėme prieš 4 metus. Stebimės, kaip per palyginti trumpą laiko tarpą nuo praėjusio ekspedicijos kinai sugebėjo beveik visiškai sugriauti arabišku stiliumi drėbto molio nameliais apstatytą senamiestį. Beje, šiaip jau užsieniečių į senamiestį kinai neįleidžia, bet mes vis tiek sugebėjome pakliūti į miestą ir nufotografuoti situaciją. Baisu.
Pirmos dienos kalnuose
2012.07.18 Šiandien iš ryto pagaliau išvažiavome iš dulkino Kašgaro. Pakeliui reikėjo užsipilti benzino, kuris bus naudojamas maisto gamybai ant dujinių degiklių (t.y., „primusų“). Užduotis pasirodo gerokai sudėtingesne nei tikėjomės. Kinija lygiuojasi į Europą ir benzino kolonėlėse mums griežtai atsisakė pilti benziną į plastikinę tarą. Teko nusipirkti nedidelį metalinį kanistrą, pakelės griovyje perpilti į bambalius ir dar kartą pakartoti procedūrą... Eilinį kartą buvo įrodyta, kad sistemą visada įmanoma apeiti, net kinišką.
2012.07.19 Šiandien norime jums pranešti tris geras žinias
Pirma. Vaikinukas, mūsų ryšys su vietiniu pasauliu šiandien atnešė dvi žinias. Vieną gerą, vieną blogą. Gera, kad mūsų kopimo leidimas jau Kašgare. Bloga, kad mus jis pasieks tik ryt. Sudėjus abi naujienas gaunam gerą naujieną.
Žygeivių nuotr./Dange ir ežero grožybės |
Antra. Įkvėpti pirmos geros naujienos ir Dangės nuolatinio spirgėjimo kur nors eiti, vakarop išėjom. Kai išeini dažniausiai ką nors prieini, kai prieini kartais apeini. Apėjom visą ežerą, paklaidžiojom po mėnulio peizažo kalniukus, mylimųjų žiedams ir karoliams pririnkom granatų.
Trečia. Visi vėl ant kojų. Tie, kurie apturėjo neplaninę organizmo valymo procedūrą, jau šypsosi nuo lengvumo ir gerumo, kad vėl ant kojų.