Bet apie viską iš pradžių...
Viskas, ko nežinojote apie fotografavimo ir filmavimo niuansus ekstremaliose kelionėse, bei dienoraščio įrašai apie „Ledinio kalnų tėvo“ (Muztagh-Ata pavadinimas išvertus iš uigūrų kalbos) šturmą.
Fotografavimas ir filmavimas kalnuose
Mes važiuojame į kalnus. Na, o visi likę namuose, taip pat ir kartu keliaujantys, nekantraudami laukia nuotraukų ir filmų. Tačiau kokia yra šių užfiksuotų prisiminimų kaina?
Laikas. Pamatau puikų vaizdą. Stabteliu, išsitraukiu fotoaparatą, prisitaikau, nuspaudžiu. O mano žygio draugai jau per tą laiką nuėjo 20 metrų. Reikia juos vytis. Galima daryti ir kitaip: paėjėti šiek tiek greičiau ir dideliame aukštyje vos atgaunant kvapą fotografuoti artėjančius draugus. Filmuoti dar linksmiau. Kol fiksuoji 10 sekundžių epizodą vaizdo kamera, visi nueina labai toli. Sakoma, kad fotografas turėtų būti bent 20 % fiziškai stipresnis už kitus savo žygio kolegas.
Šaltis. Pats baisiausias dalykas, kai spaudžia -20°C šaltis ir dar pučia vėjas, yra nusimauti pirštines. O šitą veiksmą tenka atlikti norint užfiksuoti apšalusius draugų ūsus ar blakstienas. Dar yra buvę, kai fotoaparato ir vaizdo kameros baterijas nešiodavausi kišenėse, šiltai prie savęs. Aišku, kad norint ką nors nufotografuoti ar nufilmuoti reikia pasirausti kišenėse, jau sugrubusiais pirštais įsprausti bateriją į aparatą, o pamačius jau toli nukeliavusius draugus skubiai lupti bateriją lauk, kišti į kišenę ir vytis.
Aukštis. Nieko negali būti kvailiau vaizdo medžiagoje už nesiliaujantį operatoriaus šnopavimą ir kameros kilnojimąsi. Net jei tampi panašus į karpį, galima pasistengti ir... kartais pavyksta sustabdyti kvėpavimą ir nufilmuoti beveik kokybiškai.
Svoris. Tomo veidrodinis fotoaparatas su visais objektyvais (t.y. vienu) sveria 779 g. Kiekvienas gramas yra svarbus, nes jį nešiosiesi daug dienų ant savo pečių, kuriuos, be šių gramų, slegia dar 30-40 kg.
Yra fotografų, važiuojančių į kalnus fotografuoti. Jie gali sau leisti sėdėti vienoje vietoje savaitę, dvi ar net ilgiau, laukdami tinkamo apšvietimo, įdomesnių oro sąlygų. Mūsų atveju reikėtų pripažinti – žygis už nuotrauką yra svarbiau. Ir vis dėl to viena iš tų kelių šimtų nuotraukų ar trumpas epizodas iš poros valandų vaizdo medžiagos būna ypatingi ir nepakartojami. Dėl to ir verta.
Dienoraštis
Pakeliui į viršūnę
2012.08.04 Atsikėlus šiandien ryte mūsų bazinė stovykla buvo visą padengta sniegu. Čia, kur mes ką tik su šortais basi po žolytę bėgiojome, per naktį viską padengė baltutėlis sniegas. Be to, ir toliau snigo, o mes ir visas kalnas skendėjome debesyje.
Išėjimą į pirmą stovyklą atidedame iki rytojaus.
 |
| Alpinistų nuotr./Pinhole |
P.S. Tomas su Sauliumi šiandien nelabai turėdami ką veikti sukonstravo pinhole arba Camera obscura. O tai yra fotografavimo būdo atradimas, kai pro mažą skylutę įsiskverbianti šviesa ant visiškai tamsios patalpos sienos projektuoja apverstą vaizdą. Tai Leonardo da Vinči išradimas, kuris šiais laikais dažniausiai naudojamas tik dėl smalsumo norint sukurti ypatingas meniškas nuotraukas.
2012.08.05 Orų prognozės pildosi tik iš dalies. Ryte geras oras ir visa bazinė stovykla atrodė ruošiasi į viršų. Neskubėdami išėjome ir mes, bet jau pusiaukelėje iki pirmos stovyklos pradėjo snigti. Dabar esame pirmoje stovykloje ir sninga iki šiol. Beveik jokio matomumo.
 |
| Alpinistų nuotr./Nepakartojama šypsena |
Rytoj, jei viskas dar labiau nepablogės, kilsime į antrą stovyklą. Girdėjome, kad ten lenkų komanda įstrigusi jau antrą dieną ir niekaip neprasibrauna į trečią stovyklą. Jei orai nepagerės, ko gero, ir mūsų tikriausiai laukia tas pats.
2012.08.06 Pakilome iki camp2. Vietoje 4 val., kurias užtrukome praėjusį kartą, šiandien kopėme 6 val. Didžiąją dalį kelio matėme ne daugiau nei 50 m, nes daug snigo ir pustė. Prognozė kitoms penkioms dienoms prasta ir labai prasta, todėl kitos komandos jau palieka kalną. Mes liekam!
 |
| Alpinistų nuotr./Stovykla Muztagh-Ata |
2012.08.07 Oras buvo bjaurus. Visi, kas galėjo, dingo nuo kalno tik ne mes. Snigo, pustė. Iš pagrindinės stovyklos pranešė 2 metrus sniego ir aukščiausią lavininį pavojų. Pasigaminom ir suvalgėm pabėgusios lenkų grupės pudingą. Jie vis tiek nebegrįš. Tada prasidėjo audra. Žaibai kalė čia pat, o po to viskas nurimo. Girdėjom, kad pagrindinėje stovykloje irgi nieko gero - prisnigo 30 cm. Antrojoje stovykloje, kur šiuo metu esam, taip pat reikia visą laiką atsikasinėti palapines. Turim keletą gerų pavyzdžių – paliktų ir visiškai užpustytų palapinių.
 |
| Alpinistų nuotr./Stovykla Muztagh-Ata |
2012.08.08 Šiandien pabudome ir supratome, jog ne veltui laukėme – visiškai giedra ir beveik be vėjo. Išėjome ir beveik be vargo pasiekėme trečią stovyklą, esančią 6800 m aukštyje. Saulius išmynė kelią ne tik mums, bet ir kolegai ukrainiečiui Igoriui, kuris veda į viršų klientą norvegą, bei dviem ispanams, kurie pagal viską yra gėjai. Smagiai įsikūrėm ir ryte planuojame šturmuoti viršūnę. Tiesa, porą valandų atkasinėjom Igorio palapinę, kurią jis čia buvo palikęs. Atkasėm ją visai sudraskyta, porą lanku lūžę, bet pastatėm – vieną naktį dar atlaikys.
Čia vos tik pasislepia saulė darosi žiauriai šalta. Net ir eidamas nelabai gali sušilti normaliai. Be to, nuolat trūksta kvapo.
 |
| Alpinistų nuotr./Gražus vaizdas iš 3-ios stovyklos |
Ryt – labai svarbi diena. Ryte išeinant į viršūnę bus žiauriai šalta, kol nepatekęs saulė, o jai patekėjus bus tiesiog labai šalta.
2012.08.09
Viršūnė!!! Muztagh-Ata (7546 m) įveikta! Sulipome visi 6.
Na, o slidininkai taip pat pasiekė savo. Ne tik slidėmis pakilo į Muztagh-Ata viršūnę, bet ir nusileido nuo jos iki pat sniego zonos pabaigos. Tiek, kiek dar saugiai buvo galima leistis nedrožiant slidžių į akmenis ir nerizikuojant susižeisti į uolas.
 |
| Alpinistų nuotr./08.10 Slidininko kelio pabaiga |
2012.08.10 Visi 6 šiandien sėkmingai pasiekėm pagrindinę stovyklą. Mūsų slidininkai labai vertinami. Ne kartą šiandien teko girdėti, kad jei ne jų išmintas takas į viršūnę, vakar niekam nebūtų pavykę įkopti. Be mūsų šešių, kartu įkopė ukrainietis Igoris su klientu norvegu, vienas rusas, du ispanai ir austras. Temperatūra buvo apie -20°C, vėjuota. Ant viršūnės pirmieji pasirodė slidininkai. Matomumas buvo ribotas, tačiau vėliau šiek tiek papūtė.
Po viršūnės grįžom į Camp3 ir susirinkę įrangą nusileido nakvoti į Camp2.
2012.08.11 Ryte nusileidom tiesiai į pagrindinę stovyklą. Tiesa, iš Camp2 dar surinkom ir nutransportavom žemyn tikrai nemažai kitų komandų paliktų šiukšlių.
2012.08.12 Iš bazinės stovyklos atgal į Kašgarą važiavome apie 5 valandas. Kelias vietomis nuplautas, vietomis užverstas. Tiesiog jis nutiestas kalnais, kur žmogui nederėtų kištis, tačiau Kinija galinga šalis.
2012.08.13 Šiuo metu vis dar esame Kašgare. Daug ilsimės, valgome. Vaistinėje bandėme svertis, tai visiems rodė 5 kg mažiau. Manom, kad svarstyklės sugedusios, bet po teisybei atrodome kaip kaulų maišai.
 |
| Alpinistų nuotr./08.13 Sotūs kiniški pietūs |
Šiandien buvome pagrindiniame miesto turguje. Pasivaikščioję kokias dvi valandas tarp zujančių žmonių, motorolerių ir motorikšų, apkvaitę nuo garsų ir kvapų turėjome bėgte dingti iš šios vietos. Koks didelis kontrastas su kalnais, kur esi vienui vienas prieš žemės ir oro stichijas.
Rytoj jau laukia kelias namo. Išskrendame po pietų į Urumchi, po to į Maskvą. Ten mūsų laukia trumpa nakvynė ir skrydis į Vilnių. Vilniuje lėktuvas leidžiasi 12:40 rugpjūčio 15 d. Užsukit pasitikt ir pamatyt mūsų kaulų maišus pirmi.
