Kodėl tokiuose miestuose kaip Amsterdamas ar Kopenhaga dviračiais
nusagstytos gatvės ir pakrantės, žmonės mina iš parduotuvės su kupinais pirkinių krepšiais, su prikabintu vaikų vežimėliu ir netgi dėže stambių daiktų? Galbūt galėtume iš šio miesto ko nors pasimokyti?
Arši kritika valdžiai – už „S“ formos posūkį ant tilto
Neseniai blogo Copenhagenize.com įkūrėjas Mikaelis Colvillis-Andersenas parašė maždaug trijų lapų straipsnį apie „fantastišką ir siaubingą“ naująjį Kopennhagos Inderhavnsbroen tiltą. Pakeliamas tiltas statytas ilgai, viskas planuota taip, kad jis pasitarnautų intensyviam dviratininkų, pėsčiųjų eismui ir kartu praleistų į uostą stambius laivus.
Žinoma, per šį tiltą driekiasi dviejų krypčių dviračių takas. Kuo tuomet dviratinikui užkliuvo jo architektūra? Dviem posūkiais! Blogeris išvadino tilto architekto darbą „visiška nepagarba pagrindiniams dviračių urbanistikos principams“. Straipsnyje kliuvo netgi Kopenhagos miesto tarybai („kiek ten yra kvailių, kurie, pamatę projektą, nubalsavo „UŽ“?). Visa kritika išlieta dėl to, kad važiuojant per tiltą reikia padaryti „S“ formos posūkį. Pasinaudoję blogerio įtūžiu jo straipsnį perspausdino ir kiti portalai, užklijuodami skambias antraštes: „Net Kopenhaga kartais susimauna kurdama dviračių infrastruktūrą“. Štai taip aršiai danai gina savo teises patogiai, greitai, be jokių bortų ir staigių posūkių važiuoti per miestą dviračiu.
Tikslas – miestas be automobilių
Praėjusiųjų metų lapkritį theguardian.com paskelbė, jog Kopenhagoje dviračių skaičius viršijo automobilių skaičių. Dviračių eismo intensyvumą matuojantys jutikliai mieste užfiksavo 265 000 dviračių. Tai – maždaug 45 procentai Kopenhagos gyventojų skaičiaus.
Kopenhagai per pastarąjį dvidešimtmetį pavyko 68 procentais išauginti pedalus minančių miestiečių skaičių. Vien per pastaruosius metus dviratininkų padaugėjo 15 proc. Tačiau šie rezultatai iš Kopenhagos valdžios pareikalavo nemažų investicijų ir kruopštaus infrastruktūros planavimo.
Buvę Kopenhagos savivaldybės darbuotojai giria 2006-2009 –aisiais metais miestą valdžiusį merą Rittą Bjerregaardą. Jis demonstravo stiprią politinę valią ir nuolat domėjosi dviračiais. Kadangi reikėjo galvoti apie miesto tvarumą, aplinkos išaugojimą, politikai suprato, kad dviračiai yra išeitis, verta rėmimo ir skatinimo.
Nuo 2005-ųjų danai investavo apie milijardą kronų (apie 134 milijonus eurų) į dviračių infrastruktūros kūrimą. Miestas toli gražu neapsiribojo dviračių takais. Pastatyti mažiausiai 2 dviratininkams ir pėstiesiems skirti tiltai. Pirmasis jų pavadintas „Dviračių gyvate“. Na, o apie antrąjį jau žinote – tas nelemtas „S“ formos posūkis...
„Danijos dviratininkų federacijos“ vadovas Klausas Bondamas sako, kad važiavimas dviračiu tapo miesto identiteto dalimi. Dabar ištarus pavadinimą „Kopenhaga“ daugumai iškyla vaizdinys su kur nors pakrante minančiu nerūpestingu miestiečiu.
Dabartinė miesto valdžia sau kelia dar ambicingesnius tikslus – Kopenhagoje per artimiausią dešimtmetį turėtų nelikti automobilių. Nei vieno. Taip pat siekiama, kad didžioji Kopenhagos dalis būtų pritaikyta kelionėms dviračiu iki 2025-ųjų.
Strategija: „pavok iš automobilių – atiduok dviračiams“
Neseniai Kopenhaga (kaip šiuo metu daro ir sostinės valdžia) paprašė dviratininkų pažymėti trūkstamus arba nepatogius dviračių takus. Per maždaug 12 dienų savo nuomonę išreiškė apie 100 000 Kopenhagos gyventojų. Dauguma jų pastebėjo, kad pagrindinis miesto dviračių takas tapo „per siauras“. Kitų šalių dviratininkai interneto diskusijose ramino miesto valdžią, kad toks trūkumas – tai akivaizdus teigiamų pokyčių įrodymas.
Beje, Kopenhagos, kaip ir Vilniaus gyventojų skaičius nuolat auga. Galbūt todėl dviračiai tapo išsigelbėjimu iš transporto spūsčių. Šiandien Kopenhagos gyventojas, paklaustas, kaip greičiausiai nusigauti į darbą, nė nemirktelėjęs atsakytų – dviračiu! Tad kam keliauti kaip nors kitaip?
Daugelis Lietuvos dviratininkų turbūt sutiktų Kopenhagai paaukoti kurį nors Vilniaus tiltą jei mainais gautų tą „fantastiškai siaubingą“ naująjį miesto kūrinį. Tačiau kas svarbiausia, populiarinant važiavimą dviračių didmiestyje? Kopenhagos vicemeras Mortenas Kabellas sako, kad nieko čia stebuklingo – išsikėlęs tokį tikslą to pasiektų bet kuris miestas.
„Nei tai nulemta mūsų genų, nei vanduo mūsų mieste koks nors stebuklingas, – kalbėjo jis „The Guardian“ žurnalistams. – Jei pastatysi saugią ir patogią infrastruktūrą, žmonės pradės važiuoti dviračiu – paprasta. Juk negali tiesiog uždrausti automobilių ir žiūrėti, kaip žmonės su tuo tvarkysis. Mes plečiame metro tinklą, nuolat investuojame į dviračių takų infrastruktūrą ir taip po mažą žingsnelį paimame iš automobilių jų buvusią erdvę ir perduodame ją dviračiams.“
