Raphaelio „Madona su dagiliu“ išgyveno labai daug. 107x77 cm tapinys ant medžio, kuriame pavaizduota Dievo Motina su dviem dagilį glostančiais vaikais, ištvėrė viską – nuo namo griuvimo 1547-aisiais, per kurį subyrėjo į gabalus, iki ankstesnių nemokšiškų įsikišimų.
Naujausio restauravimo rezultatas yra pribloškiamas. Dingo per šimtmečius susidariusi ruda nuosėdų plėvelė ir nešvarumai. Madonos skruostai yra rausvi, jos drabužiai – ryškiai raudonos ir mėlynos spalvų ir beveik net galima girdėti pavaizduoto Toskanos gamtovaizdžio upelio kaskadas.
„Šis pacientas vertė mus labiausiai krūpčioti ir labiausiai nemiegoti naktimis“, – sakė Marco Ciatti, kuris vadovauja Florencijos Kieto akmens dirbtuvėms – vienos prestižiškiausių Italijos valstybinių meno kūrinių restauravimo laboratorijų – tapinių skyriui.
„Ištisus dvejus metus studijavome jį ir tik paskui sprendėme, ar tęsti, nes dėl tos žalos, kurią jis patyrė praeityje, kuri buvo labai aiškiai matoma peršvietus rentgeno spinduliais, restauravimo bandymai galėjo nepavykti“, – sakė jis.
Raphaelis, kuris gyveno 1483-1520 metais, tą paveikslą nutapė maždaug 1506-aisiais, kaip dovaną turtingo vilnos pirklio Lorenzo Nasi vestuvėms. Paveiksle pavaizduoti vaikai simbolizuoja Kristų ir Joną Krikštytoją, o dagilis, kuris maisto sau ieško tarp dagių, – būsimą Kristaus kančią.
Kai L.Nasi namas 1547 metais sugriuvo, paveikslas subyrėjo į 17 gabalų. Raphaelio amžininkas Ridolfo di Ghirlandaio tuos gabalus sujungė vinimis, o įtrūkimus užtepė dažais.
Vėliau paveikslas tapo Florencijos įtakingos Medici šeimos, kuri užsakė kelias intervencijas, kurių tikslas pirmiausia buvo užmaskuoti įtrūkimų pėdsakus, kolekcijos dalimi.
Kitą mėnesį paveikslas bus demonstruojamas restauruotų darbų parodoje Florencijos Medici rūmuose, o paskui grįš į savo senąją 26-ąją Uffizi galerijos salę.
„Švęsime lyg savo dukters paklydėlės sugrįžimą“, – sakė Uffizi galerijos vadovas Antonio Natali.
