15min paaiškina: kaip atsirado kalėdinės prakartėlės ir kokia jų reikšmė?

Artėjant didžiosioms metų šventėms, daugelį bažnyčių ir ne tik jų papuošia prakartėlės – Jėzaus gimimo gyvulių tvarte vaizdas. Kaip atsirado ši tradicija, kokia yra jos istorija? Apie tai 15min kalbėjosi su pranciškonu Evaldu Daruliu OFM, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonu.
Prakartėlė Katedros aikštėje
Prakartėlė Katedros aikštėje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

– Kaip pasaulyje atsirado prakartėlių tradicija?

– Už prakartėlių atsiradimą dėkoti turime šventajam Pranciškui Asyžiečiui, kuris gyveno prieš 800 metų (Pranciškus yra ir Mažesniųjų brolių ordino, geriau žinomo kaip pranciškonų ordinas, įkūrėjas, – aut. past.). Tai įvyko Grečio miestelyje Italijoje, 1223 m.

MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos archyvo nuotr./Grečo vienuolynas, kuriame sukurta pirmoji prakartėlė
MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos archyvo nuotr./Grečo vienuolynas, kuriame sukurta pirmoji prakartėlė

Šventasis Pranciškus tada nutarė pasitelkti prakartėlę kaip vaizdinę priemonę, kuri padėtų žmonėms įsivaizduoti Dievo gimimą. Tai evangelinis epizodas, kai Marija su Juozapu Betliejuje apsistojo pas žmones, ir Marija pagimdė Jėzų Kristų – tikrą Dievą ir tikrą žmogų, Dievo sūnų. Tuo metu buvo labai daug nemokančių skaityti tikinčiųjų, kurie negalėjo perskaityti Biblijos, o toks vaizdavimas jiems padėjo.

Italijoje prakartėlės, padedant broliams, greitai išpopuliarėjo. Jas darydavo ir bažnyčiose, ir namuose. Būdavo akcentuojama, kad tą epizodą reikia prisiminti kaip pagarbos formą. Todėl ši prakartėlių tradicija, jų darymas labai greitai išplito po visą krikščioniškąjį pasaulį, ypač bažnyčiose prieš Kalėdas.

Tikslių duomenų, kada prakartėlės pasiekė Lietuvą, aš neturiu. Bet manau, kad tai įvyko greitai.

– Kokią prasmę turi gyvūnai, kuriuos galima išvysti prakartėlėje – asilas, jautis? Ar svarbus figūrų išsidėstymas prakartėlėje?

– Toje vietoje, kur Marija pagimdė Jėzų, nakties metu šildėsi ir gyvulėliai. Tai buvo ta pati patalpa, kurioje gyveno žmonės, ir vieta, kur nakčiai suvarydavo gyvūnus. Tiesa, tikriausiai ten buvo šilčiau negu lietuviškame tvarte, kurį mes įprastai įsivaizduojame per šventes.

Kadangi gimusį Jėzų pasveikino piemenėliai, jie dažnai yra vaizduojami priešais kūdikėlį, nusilenkę ar jį garbinantys. Angelai, kurie garbina Dievą, savo ruožtu, yra dažnai vaizduojami tarsi pakibę ore. Neretai matomas ir užrašas „Gloria in excelsis Deo“. Tai reiškia „Šlovė Dievui aukštybėse“.

Tačiau tam, kad prakartėlę galėtum pavadinti prakartėle, svarbiausios yra trys skulptūros – Marija, Juozapas ir kūdikėlis Jėzus. Daugiau niekas nėra privaloma – nei gyvūnai, nei kiti elementai. O kuo bus puošiama ši dekoracija, priklauso nuo paties žmogaus. Galima, aišku, paskaityti evangeliją, ir sužinoti, kokie personažai ten dominuoja, ir juos įtraukti.

MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos archyvo nuotr./Prakartėlė iš Kamerūno
MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos archyvo nuotr./Prakartėlė iš Kamerūno

– Ar prakartėlės visose pasaulio šalyse būna vienodos, o gal esama kokių nors regioninių tradicijų?

– Aš galiu kalbėti tik apie tai, ką pats mačiau. Yra tekę matyti įvairių tautų prakartėles. Labai dažnai jie tradicinių prakartėlių Mariją, Juozapą ir kūdikėlį Jėzų atvaizduoja šiek tiek skirtingai, pagal savo tautos veido bruožus. Esu matęs ir juodaodžius, ir raudonodžius, ir azijietiškos išvaizdos Jėzų, Mariją bei Juozapą.

Labai dažnai jie tradicinių prakartėlių Mariją, Juozapą ir kūdikėlį Jėzų atvaizduoja šiek tiek skirtingai, pagal savo tautos veido bruožus. Esu matęs ir juodaodžius, ir raudonodžius, ir azijietiškos išvaizdos Jėzų, Mariją bei Juozapą.

Būna, kad skiriasi ir peizažas. Kartais aplink prakartėlę atsiranda tarsi miestelis – vaizduojami žmonės, namai, malūnas, pieva, kurioje ganosi gyvuliai. Ir, aišku, peizažai kartais skiriasi, priklausomai nuo šalies, kurioje daryta prakartėlė. Esu matęs netgi tokią, kur vaizduojamas jurtoje esantis kūdikėlis Jėzus su Marija. Atrodė labai gražiai.

Yra tekę matyti ir labai meniškų prakartėlių. Viename Italijos mieste mačiau prakartėlę, įrengtą per du didžiulius kambarius. Ten ir upelis teka, ir malūnas sukasi, ir žmonės fone girdisi. Jautiesi tarsi į kokį miestelį įėjęs. Vaikams labai patiko.

Italijoje mačiau ir dar vieną labai gražią prakartėlę, kuri iki mišių ir po mišių dvi valandas buvo gyva. Po mišių joje buvo ir tikras kūdikėlis su tikra motina. Kiti žmonės prakartėlėje pasirodė kaip personažai, apsirengę to laikmečio drabužiais. Atrodė įspūdingai. Nežinau, ar jie buvo aktoriai, ar parapijos žmonės, bet atrodė labai gražiai.

– Ar esate matęs prakartėlių, kurios būtų ne bažnyčiose, o paprastų žmonių namuose?

Taip, dažnai teko matyti. Taip pat ir Lietuvoje. Būna, pasikviečia prieš Kalėdas šventinti namų, ir atėjęs po eglute randi ne senį besmegenį ar Kalėdų senelį, o prakartėlę. Kartais net eglutės nebūna, tik prakartėlė. Aišku, jų nėra labai daug, bet dalis žmonių tikrai atkuria šį evangelinį epizodą.

Prakartėlės namuose labai paplitusios Italijoje. Pas mus tokios tradicijos ilgą laiką nebuvo, pirmąsias prakartėles namuose mačiau gal prieš 10 metų, dabar jų pasitaiko dažniau.

Šiemet skelbėme prakartėlių konkursą „Pasitikim kūdikėlį Jėzų su šv. Pranciškum“ ir kvietėme lapkričio 14–gruodžio 15 dienomis pristatyti konkursui skirtas prakartėles į Lietuvos pranciškoniškas parapijas bei vienuolynus. Sulaukėme daug labai gražių prakartėlių. Jas eksponuosime prie Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios, visi norintys galės jas pamatyti.

– Kodėl prakartėlės tradicija išlieka svarbi ir dabar, nors aiškinti tikintiesiems, kaip atrodė Jėzaus gimimo scena, lyg ir nebereikia?

– Žmonėms kartais reikia priminti, kad Kalėdos nėra tik dovanų dalijimo šventė. Tai yra Jėzaus gimtadienis. Žmonės ruošiasi savo gimtadieniui, o prakartėlė yra kaip pasiruošimas Dievo gimtadieniui.

MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos archyvo nuotr./Prakartėlė-televizorius
MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos archyvo nuotr./Prakartėlė-televizorius

Kai atsirado prakartėlė, jos tikslas buvo priminti visiems apie kūdikėlį Jėzų, įsikūnijusį Dievą. Dabar prieš Kalėdas matome daug reklamų. Jos irgi žmonėms primena ir apie prekes, ir apie rūbus, ir apie technologijas. Galima sakyti, kad prakartėlė irgi yra savotiška reklama.

Aš manau, kad krikščionys, žiūrėdami į prakartėlę, turėtų apmąstyti, suvokti Dievo meilę. Juk prakartėlė kalba žmonėms apie Dievą, kuris atleidžia nuodėmes ir dovanoja amžinąjį gyvenimą. Ji turėtų teikti džiaugsmą.

Apskritai apmąstymai advento metu yra svarbu. Svarbiausia advento dalis yra tikrai ne pasninkas penktadieniais. Mes kiekvienas turime ydų, trūkumų, su kuriais turime dirbti.

Apskritai apmąstymai advento metu yra svarbu. Svarbiausia advento dalis yra tikrai ne pasninkas penktadieniais. Mes kiekvienas turime ydų, trūkumų, su kuriais turime dirbti.

Adventas turėtų būti laikotarpis, skirtas apmąstymams, ką žmogus nori keisti savo gyvenime.

– Ką dar norėtumėte perduoti 15min skaitytojams artėjant Kalėdoms?

– Būna, kad žmogus laikosi Bažnyčios numatytų papročių, bet užmiršta būti geras savo artimui. Taip neturėtų būti.

Pasak Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos komunikacijos koordinatorės Monikos Midverytės, prakartėlėms reikalingų skulptūrėlių ir kitų dalykų galima įsigyti Katalikų pasaulio leidinių knygynuose, Šv. Kazimiero knygyne Kaune ir kitose vietose.

Pirmą kartą šis interviu publikuotas 2016 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų