Ar kūdikiai jau gimsta mokėdami šypsotis, ar išmoksta tai iš savo artimųjų?
Greičiausiai tai įgimta. Evoliucijos teorijos kūrėjas Charlesas Darwinas dar 1872 m. iškėlė idėją, kad mūsų veiduose atsirandančios išraiškos nepriklauso nuo kultūros, kurioje augome: jos yra įgimtos ir bendros visiems žmonėms. Jam pritaria ir dabartiniai mokslininkai.
„Veido raumenis, kurie dirba šypsantis, turi visi žmonės. Esama daug įrodymų, kad specifinis veido raumenų susitraukimas, lemiantis šypseną, yra įgimtas“, – sako Pitsburgo universiteto mokslininkas Jefrrey Cohnas.
Pasak J.Cohno, tyrimai rodo, kad vos gimę kūdikiai jau geba atpažinti artimų žmonių emocijas. Užtenka vos kelių minučių, kurias kūdikių motinos jiems nesišypso, apsimesdamos liūdnomis, ir kūdikiai patys susierzina. Be to, pastebėta, kad akli kūdikiai šypsosi taip pat dažnai kaip ir regintys, nors šio įpročio tiesiogiai negalėjo perimti iš tėvų.
Kitų tyrimų pagalba nustatyta, kad dešimties mėnesių kūdikiai būdami kitų žmonių apsuptyje šypsosi dažniau negu būdami vieni.
Akli kūdikiai šypsosi taip pat dažnai kaip ir regintys, nors šio įpročio tiesiogiai negalėjo perimti iš tėvų.
Tiesa, nors šypsenos greičiausiai žmogui yra įgimtos, tai, kaip dažnai žmogus šypsosis, lemia lytis, amžius, socialinė aplinka ir kultūriniai veiksniai. Moterys šypsosi dažniau negu vyrai, bet ne visada – tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Tarkime, vyras ir moteris, dirbantys darbą, kuriame šypsotis privaloma arba kaip tik nerekomenduojama, šypsosis vienodai daug arba vienodai mažai. Be to, moterys dažniau šypsosi negu vyrai, jei yra sutrikusios ar įsitempusios, bet laimingi būdami abiejų lyčių atstovai šypsosi vienodai dažnai.
Be to, pavyzdžiui, amerikiečiai šypsosi dažniau negu rusai, nes jų visuomenėje šypsotis viešumoje priimta labiau. Rusijoje be priežasties besišypsantis žmogus dažnai suvokiamas kaip kvailas. Prieš atidarant pirmąjį „McDonald's“ restoraną Maskvoje amerikiečiai netgi turėjo mokėti ten dirbsiančius rusus šypsotis.
Kodėl žmonės šypsosi?
Tyrimai parodė, kad šypsenos padeda žmonėms susidoroti su problemomis, pasijusti geriau ir netgi prailgina gyvenimo trukmę, rašo „Business Insider“.
Amerikiečių mokslininkas Ericas Joffe pažymi, kad faktas, jog dažniausiai šypsomės būdami kitų žmonių apsuptyje, įrodo, kad „šypsena tarnauja pasiekti socialiniams tikslams“.
Kai kurių mokslininkų teigimu, gebėjimas skirti nuoširdžią šypseną nuo nenuoširdžios yra svarbus, nes nuoširdi kito asmens šypsena mums pasąmoningai sufleruoja, kad jis mūsų atžvilgiu yra nusiteikęs teigiamai. 2007 m. „Journal of Evolution and Human Behaviour“ publikuotas tyrimas, ištyręs 60 asmenų šypsojimosi įpročius, atskleidė, kad žmonės dažniau nuoširdžiai šypsodavosi, kai kuo nors dalindavosi.
Mokslininkai taip pat pastebi, kad šypsena atneša ir naudos sveikatai. Kanzaso universiteto mokslininkai įrodė, kad šypsena, ypač jeigu ji nuoširdi, padeda ramiau reaguoti į stresą. Be to, šypsantis žmogaus organizmas išskiria endorfinus – chemines medžiagas, kurios pagerina savijautą ir mažina kraujo spaudimą.
Ar šypsosi tik žmonės?
Šypsosi ir kiti primatai. Tačiau jei žmonės šypsodamiesi dažniausiai siunčia informaciją, kad viskas yra gerai, kiti primatai šypsodamiesi parodo pasirengimą kovai arba išgąstį.
Pavyzdžiui, jei kai kurios beždžionės išplečia savo burną ir atidengia dantis, tai rodo, kad jos kažko bijo ir yra pasiruošusios kovai. Kanadietė mokslininkė Janice Porteous, kuri studijuoja humoro ir juoko evoliuciją, sako, kad greičiausiai anksčiau būtent tai savo šypsena norėdavo pasakyti ir žmonės.
Jei žmonės šypsodamiesi dažniausiai siunčia informaciją, kad viskas yra gerai, kiti primatai šypsodamiesi parodo pasirengimą kovai arba išgąstį.
Pasak mokslininkės, iš pasirengimo kovai simbolio šypsena iš pradžių greičiausiai tapo baimės demonstravimo forma. Kai kurie aukštesnes evoliucijos pakopas pasiekę primatai šypsodamiesi ir dabar pademonstruoja, kad bijo grėsmės ir yra pasiruošę pripažinti to, kuris jiems grasina, pranašumą.
Žmonės, sako J.Porteous, evoliucijoje greičiausiai žengė dar vieną žingsnį: anksčiau reiškusi tiesiog nenorą priešintis ir kovoti, galiausiai šypsena tapo draugiškumo demonstravimu, o šypsotis žmonės pradėjo ne tik bendraudami su galingesniais už save, bet ir su sau lygiais. Be to, žmonės įgijo sugebėjimą šypsotis nenuoširdžiai.
Kaip teigia psichologė Marianne LaFrance, žvelgiant iš evoliucijos pusės, rūšiai visiškai logiška išsiugdyti gebėjimą slėpti savo tikruosius jausmus. Tai dažnai leidžia pasiekti savo tikslų.
Tačiau pastabus žmogus visada gali atpažinti tikrą šypseną nuo netikros.
Kaip atpažinti tikrą šypseną?
Internetiniuose susirašinėjimuose šypseną dažnai perteikia simbolių kombinacija „:)“. Tačiau teisingiau šypseną būtų perteikti taip, kaip tai daro japonai – kombinacija „^_^“.
Taip yra todėl, kad tikra šypsena atsiranda tuomet, kai žmogus šypsosi ne burna, o akimis.
„Žmonės demonstruoja pseudošypsenas įvairiose situacijose: kai yra sutrikę, kai bijo, kai nori pripažinti pašnekovo pranašumą. Norint atpažinti, ar šypsena yra nuoširdi, reikia kreipti dėmesį ne į visą veidą, o į tam tikrą raumenį“, – sako M.LaFrance.
Šypsantis dirba dvi raumenų grupės. Viena iš jų yra arti lūpų. Kadangi šiuos raumenis žmogus gali valdyti sąmoningai, šypsojimasis vien tik lūpomis dar nerodo, kad žmogus šypsosi nuoširdžiai.
Kitos raumenų grupės sąmoningai valdyti mes negalime. Tai vadinamieji „obicularis occuli“ raumenys“, kurie priverčia išorinius akių kampučius prisimerkti.
„Daugelis žmonių negali to padaryti sąmoningai. Šiuos raumenis susitraukti privers tik išties nuoširdi emocija“, – sako M.LaFrance.
Išties, pabandykite priversti susitraukti akių kampučius, tuo pačiu neužsimerkdami. Greičiausiai nepavyks.
Mokslininkai tokią šypseną vadina „Duchenne'o šypsena“. Pavadinimą jį gavo prancūzų anatomo Guillaumo Duchenne'o garbei. Jis tyrė žmogaus veido išraiškas, stimuliuodamas įvairius veido raumenis elektros impulsų pagalba.
„Lūpomis žmogus gali šypsotis bet kada, bet tik saldūs jausmai sieloje privers susitraukti „obicularis occuli“ raumenį. Tai padės suprasti, kas yra jūsų tikrieji draugai“, – 1862 m. rašė G.Duchenne'as.
Parengta pagal „Business Insider“ ir „Psychological Science“.
