„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

2012-ieji: ar tikrai artėja pasaulio pabaiga?

Ar tikrai 2012-aisiais bus pasaulio pabaiga, kaip, kai kurių teigimu, prognozuoja Majų kalendorius?
Pasaulio pabaiga.
Pasaulio pabaiga / Kadras iš filmo

Teigiama, jog paskutinė Majų kalendoriaus diena yra 2012 metų gruodžio 21-oji (arba 2012-12-21). Kai kurie mokslininkai teigia, jog būtent tą dieną įvyks pasaulio pabaiga – katastrofiškas įvykis, kardinaliai pakeisiantis Žemę ir civilizaciją.

Tiesa tai, ar tik piktas protėvių pokštas? O gal paprasčiausia sąmokslo teorija?

Kaip sako, pagyvensim – pamatysim. O nekantriausiems siūlome peržvelgti populiariausių spėjamų scenarijų, kurie Žemėje gali nutikti per artimiausius trejus metus, vertinimus.

1. Ateivių invazija

AFP/Scanpix nuotr./Ateivis.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ateivis

Iš kitų pasaulių ar net dimensijų atvykusios būtybės, turinčios gerokai tobulesnę techniką už mūsiškę, dėl nežinomų priežasčių siekia sunaikinti Žemę – maždaug tokį scenarijų piešia dauguma mokslinės fantastikos filmų apie ateivius. Tyrimai rodo, jog gyventojų pranešimų apie „pagrobimus“ ar ateivių apsilankymus Žemėje padaugėja užklupus žemiškoms problemoms – karams, ekonominiams sunkumams ir pan.

Įrodymai: Blyškiomis „ateivių“ nuotraukomis, drebančia ranka filmuotais vaizdo įrašais su „keistomis šviesomis“ danguje, „pagrobtųjų“ pasakojimais ir kitais ateivių apsilankymo Žemėje „įrodymais“ galima tikėti, galima ne. Tačiau ar nors vienas jų teigia, kad pilki humanoidai didelėmis akimis ir kiaušinio formos galva mus užpuls būtent iki 2012 m.?

Tikimybė: 0,1 iš 10

2. „Nibiru“ arba „Planeta X“

AFP/Scanpix nuotr./Nibiru.
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Nibiru“

Šiuos pavadinimus galima rasti tūkstančiuose interneto puslapių ir forumų temų. Tiesa, vieningos nuomonės apie šią sąmokslo teoriją nėra: vieni teigia, kad „Nibiru“ yra didžiulis asteroidas (ar anksčiau neatrasta planeta), 2012-aisiais atsitrenksiantis į Žemę (ar praskriesiantis itin arti) ir prasidės Armagedonas.

Kiti gi teigia, jog „Nibiru“ yra nematoma mažesnioji Saulės „sesuo“, ir pirmą kartą žmonija ją turėtų pamatyti šių metų pabaigoje.

Dar kiti teigia, jog 2005 metais NASA paskelbta žinia, jog už Saulės sistemos ribų aptikta 10-oji planeta („Planeta X“) ir yra „Nibiru“, esą 2012-aisiais ji praskries itin arti Žemės. Bet ši 10-oji planeta, apie kurią pranešė NASA, nė nejuda Saulės sistemos link...

Yra ir daugiau išvedžiojimų, čia paminėtos tik vyraujančios teorijos.

Iš tiesų, „Nibiru“ pirmą kartą 1976 metais aprašė pseudomokslininkas Zechariahas Sitchinas knygoje „Dvyliktoji planeta“. Rusijoje gimęs ir Pakistane užaugęs Z.Sitchinas savo knygoje rašė, jog tai planeta, priklausanti mūsų Saulės sistemai, tačiau jos orbita esą yra smarkiai ištęsta – prie pačios Saulės sistemos „Nibiru“ neva priartėja tik kas 3,7 tūkst. metų. Tačiau, Z.Sitchinas niekada neteigė, jog „Nibiru“ keltų kokią nors grėsmę Žemei.

Įrodymai: Įrodymų labai mažai, o teorijos viena nuo kitos skiriasi kaip diena ir naktis. Na, nors vienam žmogui tai atnešė naudos – Z.Sitchinas ne tik tapo žinomu, bet ir daugybę knygų pardavė.

Tikimybė: 0,2 iš 10

3. Saulės „perkaitimas“

Nasa.gov nuotr./Saulės žybsniai.
Nasa.gov nuotr./Saulės žybsniai

Tai vienas iš kelių pasaulio pabaigos scenarijų, kuris yra susijęs su Majų kalendoriaus pabaiga ir turi bent šiokį tokį mokslinį pagrindimą. Ši teorija teigia, jog 2012-ųjų gruodį Saulėje kils „superaudra“ – Žemės motina „išspjaus“ didžiulį kiekį dujų, kurios „praris“ Žemę. Žmonija ir planetos ekosistema bus sunaikinta. Ar tai buvo įvykę kada nors anksčiau, nežinoma.

Įrodymai: tarp pastaruosius 11 metų vykdomų Saulės ciklo stebėjimo duomenų ir Majų kalendoriuje užšifruotų laiko ciklų galima įžvelgti tam tikrą koreliaciją, tačiau šie įrodymai silpni. Nors smarkus Saulės žybsnis gali sukelti problemų (pavyzdžiui, pakenkti palydovų įrangai ar atvirame kosmose esantiems astronautams), bent iki 2012-ųjų nenumatomas nė vienas toks stiprus žybsnis, kuris galėtų sunaikinti Žemę.

Tolimoje ateityje, kai Saulės dujų atsargos išseks, dauguma mokslininkų sutaria, jog ji virs raudonąja milžine ir pradės smarkiai plėstis, „prarydama“ Saulės sistemos planetas, tarp jų – ir Žemę. Tačiau tai tikrai nutiks ne 2012-aisiais, o ne anksčiau, kaip po 5 mlrd. metų.

Tikimybė: 0,3 iš 10

4. Magnetinio lauko pasikeitimas

AFP/Scanpix nuotr./`iaurės paavaistė.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės pašvaistė

Didelė dalis pasaulio pabaigos skeptikų mano, kad Žemės magnetinių polių pasikeitimas yra neišvengiamas, dėl to esą planeta pradės suktis į kitą pusę, taigi katastrofa neišvengiama. Šią teoriją palaikantieji primena, jog tai jau buvo nutikę, o magnetinių polių pokyčius galima sekti stebint Saulės dėmes bei remiantis magnetinio lauko teorija. Esą magnetinių polių pokyčius numatę Majai ir senovės egiptiečiai užšifravo tai kalendoriuose, o dabartinės vyriausybės tai slepia.

Įrodymai: Yra įrodymų, jog magnetiniai poliai anksčiau buvo pasikeitę. Prancūzijos Prinstono universiteto ir Paulo Sabatiero universiteto mokslininkai, ištyrę įmagnetintus mineralus uolienose Norvegijoje, nustatė, jog per pastaruosius 20 mln. metų šiaurinis polius pasisuko daugiau nei 50 laipsnių. Anot jų, prieš 800 mln. metų Žemės magnetiniai poliai pasikeitė – planeta pradėjo suktis į kitą pusę. Be to, Žemės ašigaliuose vykstantys sezoniniai ledų judėjimai turi įtakos magnetiniams poliams, o dėl visuotinio atšilimo jie vyksta sparčiau.

Tačiau mokslininkai ir pasaulio pabaigos skeptikai nesutaria dėl galimo polių pasikeitimo datos. Apokalipsės laukiantieji teigia, jog tai gali nutikti greitu metu, tuo tarpu geologai mano, jog magnetiniai poliai gali pasikeisti per artimiausius 1 mln. metų.

Tikimybė: 1 iš 10

5. „Supervulkanas“

AFP/Scanpix nuotr./Vulkano iasiveržimas.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vulkano išsiveržimas

„Supervulkano“ išsiveržimas būtų didesnis už bet kurį vulkano išsiveržimą žmonijos istorijoje. Tai gali nutikti magmai pasiekus Žemės plutą tvirtoje vietoj ir nesugebant išsiveržti. Magmai kaupiantis ir slėgiui augant, būtų pasiektas taškas, kai pluta neatlaikytų ir, „išspjaudama“ didžiulį planetos paviršiaus gabalą, išsiveržtų. Manoma, jog tokiu atveju į atmosferą gali būti išmesta milijonai tonų plutos lūženų ir nuodingų dujų. Visa tai laikytųsi atmosferoje, o nuo Saulės spindulių uždengtoje Žemėje kiltų vadinamoji „branduolinė žiema“.

Geriausiu atveju, Afrikoje kurį laiką snigtų, o žmonėms tektų nešioti dujokaukes. Blogiausiu – gyvūniją (deja, kartu ir žmoniją) šaltis išnaikintų. Kenksmingiems debesims prasisklaidžius viskas grįžtų prie bakterijų...

Įrodymai: kalbant apie „supervulkanus“, daugiausia baimės artimiausiais metais kelia vadinamoji Yellowstone „superkaldera“ (kaldera – tai plati stačiašlaitė dauba ugnikalnio viršūnėje, susidariusi sprogus užsikimšusiai ugnikalnio stemplei arba įgriūnant ugnikalnį sudarančioms uolienoms) JAV, Yellowstone nacionaliniame parke. Pastarųjų metų duomenys iš palydovų rodo, jog šioje vietoje, apie 16 km po žeme, link paviršiaus juda didžiulis magmos „akmuo“. Ar kaldera sprogs, kada tai gali įvykti ir kokių padarinių tai sukeltų, mokslininkai nesiryžta spėlioti.

Tikimybė: 1 iš 10

6. Trečiasis pasaulinis karas

AFP/Scanpix nuotr./Branduolinis sprogimas.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Branduolinis sprogimas

Po Antrojo pasaulinio karo kilusios ginkluotės varžybos ir ginkluotės demonstravimas Šaltajame kare paskatino spėliones, kada ir tarp kurių šalių gali kilti naujas pasaulinis karas. Vieta po saule (ar jos trūkumu) nepatenkintųjų vis dar netrūksta (nuo Indijos ir Pakistano; Šiaurės ir Pietų Korėjų; iki Irano ir Izraelio). Situaciją kiek švelnina draugiškesnis supervalstybių – JAV ir Rusijos – tonas bei planai mažinti branduolinę ginkluotę.

Įrodymai: būtent 2012-iesiems karo niekas kol kas nėra paskelbęs, tačiau ką gali žinoti...

Tikimybė: 1,5 iš 10

7. Terorizmas

Scanpix nuotr./Rugsėjo 11-osios iapuolis Niujorke.
„Scanpix“ nuotr./Rugsėjo 11-osios išpuolis Niujorke

Nuo pat 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristų atakų JAV, kurios pareikalavo daugiau nei 3 tūkst. žmonių gyvybių, baiminamasi, jog „al Qaeda“ ar kita teroristinė organizacija gali įsigyti masinio naikinimo ginklų ir branduoliniu sprogimu sunaikinti kurį nors miestą (ar miestus), sukelti cheminę ar biologinę ataką.

Įrodymai: „al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas anksčiau pareiškė, kad jo vadovaujama organizacija turi kelis branduolinius ginklus, tačiau jie esą skirti „atbaidymui“. Taip pat prieš kelis metus buvo pranešta apie kelis „dingusius“ branduolinius ginklus (būtent, 6 vadinamuosius „nešiojamus branduolinius lagaminėlius“), kurie priklausė buvusiai Sovietų Sąjungai. Tačiau įrodymų, kad „al Qaeda“ ar kokia kita teroristinė organizacija turi atominių ginklų nėra, taip pat teroristams kol kas nepavyko surengti biologinės atakos.

Šiuo metu daugiausia nuogąstavimų kelia nestabili situacija branduolinį ginklą turinčiame Pakistane. Baiminamasi, jog „al Qaeda“ ar Talibano kovotojai gali nuversti vyriausybę, taip gaudama prieigą prie pavojingo ginklo.

Tikimybė: 2 iš 10

8. Naftos saulėlydis

AFP/Scanpix nuotr./Naftos saulėlydis.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Naftos saulėlydis

Besibaigiantys pasaulio naftos ištekliai yra realybė – „juodasis auksas“ yra itin lėtai atsinaujinantis šaltinis, o suvartojimas su kiekviena diena tik auga. Lieka nežinia, kada bus pasiektas „pikas“ ir kada ištekliai baigsis.

Manoma, jog naftos ištekliai gali baigtis dar iki 2020-ųjų, tačiau yra šią datą siejančių ir su Majų kalendoriaus pabaiga 2012-aisiais.

Pasekmės būtų liūdnos: dauguma pasaulio ekonomikų yra visiškai priklausomos nuo naftos, taip pat šiuo ištekliu paremtas visas žemės ūkis (laukų tręšimas, pesticidų gamyba), plastiko pramonė.

Įrodymai: esminis klausimas – ar iki pasibaigiant naftos atsargoms bus rasta alternatyvių kuro šaltinių. Optimizmo nekelia ir kai kurių naftos gavybos kompanijų pranešimai, jog kai kurie po žeme rasti naftos telkiniai nėra tokie dideli, kaip tikėtasi. Be to, kilus finansinei krizei naftos kompanijos sustabdė naujų „juodojo aukso“ telkinių paieškas.

Vienintelė viltis šiek tiek pavėlinti datą – Arktis. Manoma, jog po Arkties vandenyno dugnu yra iki 25 proc. visų pasaulinių naftos ir dujų atsargų, be to, deimantų ir metalų rūdos klodai. Teigiama, kad naftos ten gali būti tiek, kiek Saudo Arabijoje ar net daugiau. Tiesa, šią teritoriją valstybėms dar reikia pasidalinti...

Tikimybė: 4 iš 10

9. Bičių kolonijų iširimas

AFP/Scanpix nuotr./Bitės.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Bitės

Pernai žiemą dėl bičių kolonijų irimo sutrikimo (angl. colony colapse disorder – CCD) JAV mirė ar dingo apie trečdalis bičių, dalis ūkininkų neteko kone visų savo bičių. Sindromas plinta ir Europoje – nuo jo nukentėjo Prancūzija, Belgija, Italija, Portugalija, Ispanija.

Bitininkai dėl viruso kaltę vertė neva mobiliųjų telefonų skleidžiamai radiacijai, klimato pokyčiams, naujų rūšių pesticidams.

Mokslininkai teigia, jog CCD sindromą sukelia izraelietiškas akutinio paralyžiaus virusas. Vienose šalyse šiuo virusu užsikrėtusios bitės tiesiog miršta aviliuose, kitur jos paprasčiausiai dingsta, palikdamos spiečiaus motinėlę vieną.

Įrodymai: Ekologai ir mokslininkai nuogąstauja, kad dėl bičių trūkumo sutriktų daugelis gamtos procesų – žmonės ir meškos be medaus iškęstų, tačiau šie vabzdžiai apdulkina galybę augalų. Tai reikštų sojų pupelių, medvilnės, įvairiausių riešutų, vynuogių, obuolių, saulėgrąžų ir daugybės kitų augalų išnykimą – bitėms turėtume dėkoti už maždaug 30 proc. žemės ūkio produktų.

Pritrūkę maisto žmonės turėtų tik dvi galimybes: arba atlikti bičių vaidmenį ir visą dieną bėgioti po laukus, arba kelti maištus ir riaušes. Dėl bičių labiausiai turėtų susirūpinti vegetarai.

Tikimybė: 7 iš 10

10. Pusiausvyros gamtoje griūtis

AFP/Scanpix nuotr./Sausra.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sausra

Kai nėra apie ką kalbėti, žmonės kalba apie orą – visuotinį atšilimą. Pastaraisiais dešimtmečiais aplinkos tarša, dirvožemio išsekimas, ozono sluoksnio irimas ir gresiantis ledynmetis tapo šiandienos realija.

Niekas neabejoja, jog žmonijos poveikis aplinkai tik didėja. Aplinkos, jūrų ir vandenynų tarša, didmiesčių kūrimasis, svarbių gyvūnų rūšių nykimas (žr. 9 punktą) daro didelę neigiamą įtaką gamtai. Ar ilgai lauksime, kol ši smogs atgal?

Įrodymai: yra teigiančių, jog visuotinis atšilimas tėra konspiracija, o pasaulio temperatūra pastarąjį dešimtmetį vėso. Tiesos tame yra – paskutinis XX amžiaus dešimtmetis buvo šilčiausias nuo 1861 metų, kai pradėta fiksuoti pasaulio temperatūra, o 1998-ieji – karščiausi metai.

Tačiau kažin, ar tuo reikėtų džiaugtis. Geriau tiesiog nustoti spjaudyti į šulinį, iš kurio geriame, nes slenkantis ledynas į duris nesibels...

Tikimybė: 7 iš 10

Parengta pagal Telegraph.co.uk informaciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“