– Mere, kada pradėjote bėgioti?
– Prieš pusantrų metų iš naujo, o studijų laikais, mokyklos laikais, daugiau bėgiodavau.
– Esate vyturys ar pelėda?
– Pelėda.
– Kodėl yra gerai būti Vilniaus miesto meru?
– Dėl to, kad labai įdomus darbas. Yra ir sisteminių dalykų, kur galvoti daug reikia, yra ir tokių praktiškų, ūkiškų – ir man tai labai patinka.
– Kodėl šiandien bėgate būtent Neries krantine?
– Dėl to, kad bėgioti gamtoje, kur vanduo, medžiai, visuomet yra labai gerai. Ir dar dėl to, kad mano tiksluose ši vieta turi būti tokia, kuri tikrai būtų pritaikyta bėgioti.
– Kaip įsivaizduojate Neries krantinę po metų?
– Nebėra štai tokių kyšančių armatūrų, nebėra duobių, suvirtusių plokščių. Stovi suoliukai, šiukšlių dėžės. Dar svarbiau, kad po dviejų ar trijų metų tai bus tokia vieta, kur praeiti ar pravažiuoti riedučiais bus galima labai patogiai. Čia bus daug traukos centrų pradedant laiveliais, baigiant bet kuo kitu.
– Kas jus labiausiai įkvepia?
– Idėjos. Aš užsidegu idėja, kad galima kažką padaryti kitaip, geriau. Ir jeigu pavyksta tai realizuoti, padaryti, kad rytoj būtų geriau negu vakar – mane tai veža.
– Žiniasklaida jus jau vadina bėgančiu meru – kaip jums toks epitetas?
– Jaučiuosi nenusipelnęs, nes nebėgioju tiek daug. Žinau žmones, kurie bėgioja maratoną, kurie per savaitę bėga šimtą penkiasdešimt-du šimtus kilometrų, man per savaitę dešimt kilometrų užtenka.
– Ką keičiate Vilniaus mieste?
– Iš tiesų mano tikslas yra pakeisti Vilnių taip, kad Vilnius būtų pagal vilniečius, kad jame būtų gera gyventi: pradedant naujomis gerai apmokamomis darbo vietomis, baigiant malonia aplinka. Ir vėlgi, tokios puikios vietos kaip ši atrodytų geriau. Ir, žinoma, tokie buitiniai dalykai, kaip tai, kad vaikai į darželį galėtų patekti.
– Nuo ko bėgate?
– Pas ką bėgu? Iš tikrųjų tai į gerą nuotaiką, smagumą ir gerą savijautą.
– Geriau bėgti ryte ar vakare?
– Man – vakare.
– Bėgti vienam, ar dviese?
– Ir vienam, ir dviese, ir dideliu būriu – visaip labai gerai.
– Kodėl apskritai verta bėgioti?
– Geresnė sveikata, geresnė nuotaika. Bėgti yra gerai. Kas nepabandė, turbūt to neįvertins, nes atrodo ką – bėgi, prakaituoji, pavargsti. Bet tas jausmas po to, o ir minčių išsivalymas bėgimo metu, yra puiku.
– Kokią trasą šiais metais rinksitės „Danske Bank Vilniaus maratone“?
– 10 km – man užtenka.
– Kelintas tai bus jūsų bėgimas?
– Nedaug esu bėgęs masiniuose bėgimus – šis bus trečias.
– Kokiu oru labiausiai mėgstate bėgti?
– Man geriau lietus negu karšta saulė.
– Ką norėtumėte aplenkti maratone?
– Man užteks, jeigu aplenksiu vieną valandą. Su kažkuo konkrečiu nelenktyniauju.
– Kas jums atneša sėkmę?
– Darbas, turbūt kaip ir visiems kitiems.
– Su kuo norėtumėte nubėgti maratoną?
– Maratono nenoriu, ačiū. Bet mažesnį atstumą – tai taip. 10 km norėčiau prikalbinti kartu nubėgti savo žmoną.
– Kai nesinori keltis iš lovos ir eiti dirbti, kaip save motyvuojate?
– Keltis nesinori tada, kai miego būna mažai. O kaip motyvuoju? Tiesiog žinau, kad diena laukia prasminga – tai yra geriausias motyvatorius.
– Koks yra jūsų didžiausias iššūkis?
– Būti geru Vilniaus miesto meru. Ties šiuo dabar ir koncentruojuosi.
– Kaip nesustoti siekiant tikslo?
– Reikia bėgti, nesustoti.
– Skalėje nuo 1 iki 10, kaip labai dabar norite sustoti?
– Nenoriu visiškai.
