Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

5 dalykai, kurių nežinojote apie Jėzų Kristų

Populiariojoje kultūroje galima išgirsti daug istorijų apie Jėzų Kristų – kad jis iš tikrųjų buvo vedęs, turėjo vaikų su Marija Magdaliete, keliavo po Indiją ar Kiniją ir panašiai. Daugelis tokių istorijų neturi jokio istorinio ar teologinio pagrindo ir yra pagrįstos spekuliacijomis bei naivumu.
Lurde esanti 19 a. mozaika
Lurde esanti 19 a. mozaika / en.wikipedia.org nuotr.

Tačiau įdomių Jėzaus gyvenimo faktų galima rasti ir pačiose evangelijose. Be to, archeologiniai atradimai ir istorijos tyrimų pažanga leidžia daugiau sužinoti apie gyvenimo Artimuosiuose Rytuose kasdienybę Jėzaus laikais.

CNN, remdamasi amerikiečių pastoriumi Jamesu Martinu, pristato penkis faktus, kurių net ir daugelis tikinčiųjų dažnai nežino apie Jėzų Kristų.

Miestelis, kuriame augo Jėzus, buvo pašaipų objektas tuometiniame Izraelyje.

Daugelis istorikų sutaria, kad Nazaretas – miestas, kuriame augo Jėzus – nebuvo ypač didelis. Jame gyveno 200-400 žmonių. Tokią nuomonę lemia tai, kad Nazaretas nėra minimas nei Senajame Testamente, nei Talmude, nors abu šie veikalai pamini dešimtis kitų regiono miestų ir miestelių. Anksčiausias nebiblinis Nazereto miestelio paminėjimas siekia tik 221 m. po Kr.

Dar įdomiau tai, kad pačiame Naujajame Testamente iš Nazareto yra šaipomasi. Evangelijoje pagal Joną vyras, vardu Natanaelis iš Pilypo išgirsta, kad atsirado Mesijas ir kad šis Mesijas yra Jėzus iš Nazareto. Tai išgirdęs jis atšauna: „Ar iš Nazareto gali būti kas nors gero?“ Tai, kad šis dialogas atsirado Biblijoje, parodo, kad Nazaretas bibliniais laikais nebuvo patraukliausias regiono miestas.

Jėzus žinojo ne viską.

Šis punktas kelia teologinių klausimų – jei Jėzus buvo Dievas, ar jis neturėjo žinoti visko? Kita vertus, jei Jėzus turėjo žmogišką sąmonę, jis turėjo mokytis iš patirčių kaip ir visi žmonės. Tai, atrodo, patvirtina ir Biblija. Evangelija pagal Luką sako: „Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“. Tai, kad jis „augo išmintimi“, patvirtina, kad jis žinojo ne viską.

Taip pat Jėzus evangelijoje pagal Matą iš pradžių atsisakė išgydyti nežydės moters dukrą, pareiškęs: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“ ir „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“. Tik moteriai pasakius „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo“, Jėzus suvokė, kad ne tik Izraelio gyventojai gali būti jo pasekėjais, pripažino, kad jos tikėjimas yra didis, ir išgydė jos dukterį.

Jėzus buvo fiziškai stiprus visų amatų meistras.

Biblija skelbia, kad nuo 12 iki 30 metų amžiaus Jėzus Nazarete dirbo dailide. Todėl, jam pradėjus skelbti pamokslus, minios iš pradžių stebėjosi: „Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?!“.

Originaliame Biblijos tekste senąja graikų kalba Jėzaus profesija apibūdinama žodžiu tekton. Šis žodis į daugelį kalbų, tarp jų ir lietuvių, verčiamas kaip „dailidė“, bet daugelis dabartinių Biblijos tyrinėtojų teigia, kad vis dėlto tikslesnis vertimas būtų „amatininkas“ ar netgi „samdomas darbininkas“.

Senovės Izraelyje žmonės, vadinami tekton, darė duris, stalus, plūgus ir kitus namų bei ūkio apyvokos objektus. Taip pat jie statė namus ir sienas. Tarp dalykų, kuriuos jiems reikėjo daryti, buvo ir įrankių, medžio bei akmenų, kurie galėjo sverti daug, atsigabenimas iš miško ar akmens skaldyklos į darbo ar statybos vietą. Tam reikėjo būti fiziškai stipriam. Taigi, Jėzus turėjo išmanyti nemažai skirtingų darbų ir dirbti sunkiai.

en.wikipedia.org nuotr./Kristaus simbolis virš romėnų karių, maždaug 350 m. po Kr. sukurtas kūrinys
en.wikipedia.org nuotr./Kristaus simbolis virš romėnų karių, maždaug 350 m. po Kr. sukurtas kūrinys

Jėzus skirdavo daug laiko sau.

Evangelijoje esama nemažai nuorodų į tai, kaip Jėzus vengdavo jį sekusių minių ar melsdavosi nuošaliai net nuo savo apaštalų. Pavyzdžiui, sakinys „Jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų.“ Evangelijoje pagal Morkų.

Be to, Evangelija pagal Morkų rašo: „Užėjęs į vienus namus, jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet jam nepavyko to nuslėpti“.

Netoli Kapernaumo miesto, kur Jėzus dažnai pamokslaudavo, netgi yra išlikęs urvas, kuriame, mano kai kurie Biblijos tyrinėtojai, galėjo melstis Jėzus.

Jėzus bijojo mirties.

Kai kurie krikščionys mano, kad Jėzui buvo svetimos tokios ydos kaip alkis ar baimė ir kad mirtį jis pasitiko drąsiai. Tačiau Evangelija pagal Morkų teigia kitaip.

Viena jos ištrauka skamba taip: „Jie atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane. Jėzus sako mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš melsiuosi“. Pasiėmęs su savim Petrą, Jokūbą ir Joną, jis pradėjo nuogąstauti ir sielotis. Jis jiems skundėsi: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite! Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir ėmė melstis, kad, jei galima, jį aplenktų toji valanda. Jis sakė: „Aba, Tėve, tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu...“

Šį ištrauka parodo, kad Jėzus bijojo mirti ir netgi tikėjosi, kad galbūt jo Tėvas persigalvos. Vis dėlto supratęs, kad tokia yra jo Tėvo valia, jis tam nesipriešino.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos