– Kaip susidomėjote masažais? Ar jus sudomino tik masažai, o gal ir ajurvedos kultūra (mityba, meditacija ir kt.)?
– Per darbus ir skubėjimus dažnai apleidžiam ir nepelnytai retai lepinam savo kūną. O masažas, nesvarbu – raminamasis, gydomasis ar terapinis, yra puikus pasirinkimas atsidėkoti jam.
Stengiuosi nors kartą per mėnesį įteikti sau tokią dovaną. Apie ajurvedą pirmą kartą išgirdau Eglės Kauneckienės atviroje paskaitoje.
Iš pradžių viskas skambėjo lyg iš pasakos. Vėliau aplinkybėms susiklosčius (gavau dovanų kelialapį į „Shanti“ vasaros stovyklą), įsigilinus į teoriją ir praktiką suvokiau, koks tai teisingas kelias į sveikatą ir darną su savimi.
Pamenu, pirmos mano atostogos šiose stovyklose buvo prieš gerus 4 metus, ir po jų nereikėjo pailsėti. Buvau kupina energijos. Jaučiausi lyg ant sparnų. Dabar tai mano kasvasarinis ritualas – su geriausia drauge liepos mėnesį vėl ir vėl stovyklauti!
– Kas iš ajurvedos mokymo jums pasirodė patraukliausia?
– Došos – trys prigimtys – kapha, pita ir vata. Stovykloje atlikome testą ir išsiaiškinome savo prigimtį. Došos negali pakeisti, nes tai – tavo prigimtis, tačiau gali susitaikyti ir šiek tiek susiharmonizuoti.
Idealu, kai visos trys došos harmoningai veikia žmogų. Viena doša veikia kaip aktyvistė, nesustojanti – visko imasi, tačiau nesuspėja. Antroji doša yra racionali – turi mažai jausmų, pagal šią prigimtį viskas suplanuota, ir gyvenimas tarsi praranda spontaniškumą, kas dažniausiai atveda žmones prie ligų.
Idealu, kai visos trys došos harmoningai veikia žmogų.
Trečioji doša yra labai konservatyvi – viskas turi būti patikrinta, išanalizuota, ir naujos žinios yra sunkiai priimamos. Šios došos yra linkusios gyvenime užsibūti vienoje vietoje (ypač namuose), kas kartais gali virsti stagnacija.
Kiekviena doša turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Kai jos visos veikia žmogų harmoningai, tuomet jis laimingas.
Labai įkvėpė ne tik ajurvedos žinovų paskaitos apie mūsų prigimtį, koks gyvenimo būdas, tempas, mityba, fiziniai pratimai mums tinka, bet ir profesionalių gydytojų, kurie yra tiek modernios medicinos atstovai, tiek domisi ir holistine medicina, perduotos žinios.
Žinios apie došas padeda save kartais pristabdyti ir nekurti iliuzijų, kurios prieštarautų prigimčiai, kartais realistiškai pažiūrėti ir į savo kūno bei proto galimybes, čia kaip DNR kodas, jo nepakeisi. Tokios žinios padeda save pamilti, priimti, atsiranda darna su aplinka, o ne tik reikalavimai sau ir kitiems.
– Kokią jūsų prigimtis, Aušra?
– Esu vata-kapha prigimties tipas, tas labai elementariai paaiškinama mano atveju. Esu menininkė, aktorė – tai atspindi aktyvioji emocinė doša, nuolat kupina idėjų ir emocijų vata.
Savo fiziniame kūne turiu nemažai kaphos. Kapha – savotiškai žavi tinginiukė (juokiasi), todėl dabar labai gerai suprantu, kodėl man verčiau tinka aktyvinantys-energizuojantys masažai, ypač garšanas, po kurio išeinu išjudinta ir išprakaitavusi kaip po geros kardio treniruotės. Kai guli, kito rankos už tave dirba, tikra tinginių joga.
Va čia ir supratau, kodėl be masažų negaliu gyventi, jie mane tiesiog išjudina. Be to, vatos smalsumas mane nuvedė giliau, išmokau ne vieną masažą ir pati pas Darių (red. Darių Kaunecką).
– Papasakokite apie vasaros masažo stovyklas – kaip jos vyksta, kokiomis patirtimis dalijatės?
– Susirenka spalvingas žmonių būrys ir savaitę puikiai leidžia laiką. Vaikai visą dieną turi vadovus, tad tėvai, būdami šalia, gali skirti laiką sau. Ryte joga, pusryčiai, dienos metu įvairios paskaitos, masažai.
O maistas – dieviškas! Vegetarinė virtuvė, priešingai nei visi mano, labai įvairi. Kas dieną vis naujas patiekalas, o jų gausa, skanumas, tiesiog neatsivalgoma... Stovykloje dalyvauja daug nevegetarų, todėl ajurvedinių patiekalų virtuvės įvairovė „sutirpdo“ net prie kasdienių kepsnių pripratusio širdį (juokiasi).
Po savaitės stovyklos jaučiausi naujai gimusi. Supratau, kad masažas – tai ne technika, tai malonumas suteikti harmonijos kitam.
Nori – dalyvauji, nori – prie ežero skaitai knygą. Maistas puikus. Stovykla – gamtos apsuptyje. Pamenu, net „Facebook“ per visą tą laiką netikrinau. Kaip jau sakiau, mokiausi pati daryti masažą. O tai – ne vienos dienos mokslas.
Pamenu, kai mano draugė užregistravo mus studijoms, nuogąstavau, kad vietoj poilsio dirbsiu. Kol vieni prie ežero ilsėsis, mes kalsim masažo techniką. Bet buvau labai nustebus.
Daryti kitam masažą, pasirodo, yra 10 kartų maloniau. Po savaitės stovyklos jaučiausi naujai gimusi. Supratau, kad masažas – tai ne technika, tai malonumas suteikti harmonijos kitam.
Be masažo, dar turiu didelę aistrą Harido (jogos ir meditacijos mokytojo) praktikoms. Čia mes susipažįstame su joga, kuri įkandama tiek profesionalui, tiek mėgėjui, ar išvis nesusidūrusiam su joga.
Tikrai jokių gimnastikų nedarom, ant galvos nestovim, tačiau kai kvėpavimu, maloniais judesiais atpalaiduojamas visas kūnas, tada į protą ateina tyra ramybė, neapsakomas jausmas! Be to, kasdien mes dar ir pašokam!
Mokytojas veda aktyviojo judesio meditacijas – tai judesys, plastika, šokis, meditacinės muzikos pajautimas, įsiliejimas į gamtą, kai praktiką darome tiesiog ant ežero kranto.
Ir tai dar ne viskas! Dar yra gongai! Gongų meditacija – tikra egzotika. Net žodžiais neapibūdinsiu, visos čakros suktis pradeda (juokiasi).
– Kokia jūsų vyro reakcija į šį polinkį sveikatinimuisi, masažams? Ar jis toks pats fanatikas, juk vyrai dažnai kritiškai tai vertina?
– Oi, stovykloje tiek vyrų! Žinoma, su antrosiomis pusėmis dažniausiai. O mes su vyru lankomės SPA centre, kol kas stovykloje su juo nebuvau, bet galiu paliudyti, jog masažas, atliekamas abiem vienu metu, esant šalia vienas kito, yra nuostabi patirtis.
Jau ne kartą tai bandėm. Po intensyvių, nuo kojų nuvarančių kūrybinių sesijų ilsimės kaip tik pas ajurvedos meistrus. Moterys ir vyrai, artėja pavasaris, leiskite moterims sužydėti, nepameluosiu, jos tikrai grįš po tokio relaksacinio seanso namo su meile į jūsų glėbį (šypsosi).
