„Jiems buvo įdomu, kaip mums sekėsi, kokie mūsų įspūdžiai, kokie kitų metų planai (...) Natūralu, kad jie domisi. Jie suinteresuoti, kad mūsų ekspedicija sklandžiai pavyktų“, – BNS ketvirtadienį sakė „Misijos Sibiras“ vadovas Arnoldas Fokas.
Pasak jo, politinėmis temomis nei su ambasadoriumi, nei su Rusijos gyventojais ekspedicijos metu nekalbėta.
Rusijos ambasados pranešime teigiama, kad A.Udalcovas pažymėjo tokių Lietuvos jaunimo kelionių į Rusiją svarbą, kai ne tik pagerbiami represuoti asmenys, bet ir susipažįstama su šiuolaikinės Rusijos gyvenimu.
„Maskvos centras spindintis visu savo grožiu, matyti, kad ten daugybė pinigų ateina. Maskva skiriasi labai nuo visos Rusijos. Tomskas irgi gana tvarkingas, įdomus miestas su architektūra, bet giliau nuvažiavus į regionus, panašu, kad daugelyje vietų laikas sustojo. (...) Ekspedicijos dalyviams tai buvo puikus būdas pamatyti sąlygas, kuriomis gyveno tremtiniai. Nuo to laiko ne daug kas pasikeitę, net daugelis tremtinių statytų pastatų išlikę“, – pasakojo A.Fokas.
Anot jo, vietos gyventojai ar valdžia, sužinoję, kokiu tikslu lietuviai atvyko, priimdavo šiltai, padėdavo.
„Džiaugėsi, kad tvarkome kapus, kad neužmirštame, kiti net parodydavo lietuvių buvusias kapines, nes ten jokios žymės nelikę“, – BNS sakė A.Fokas.
Jis atkreipė dėmesį, kad daugelis sutiktų vietos gyventojų taip pat buvo represuotųjų palikuonys.
Vykdo jau 10-etį
Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas nuo 2006 metų. Jo tikslas – pagerbti tremtyje nukentėjusius bei žuvusius tautiečius, skatinti kartų tarpusavio supratimą, suteikti jaunimui galimybę artimiau pažinti praeities įvykius.
Lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Sibire – Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane – jau aplankė 13 jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 110 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais.
Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo ištremta daugiau nei 280 tūkst. žmonių.
