Prieš siūlymą balsavo 41 752 gyventojai. Už – 32 144 gyventojai.
600 000 gyventojų turintis miestas galėjo tapti didžiausiu JAV miestu, kuriame žodinė ir rašytinė informacija anglų kalbos nemokantiems asmenims būtų neverčiama.
Pasiūlymas sukėlė daug diskusijų. Šalininkai argumentavo, jog vienos kalbos naudojimas miestą suvienytų, tačiau verslininkai, akademikai bei miesto meras tvirtino, jog toks įstatymas pakenktų miesto reputacijai.
Žinoma, vertimas iš institucijų nebūtų eliminuotas absoliučiai. Pavyzdžiui, išimtis būtų daroma sveikatos apsaugos institucijoms.
Referendumo iniciatyvos lyderis, miesto tarybos narys Ericas Craftonas, šį įstatymą laikė būdu suvienyti miestą. Jo nuomone, Nashville’is tikrai nenori tokių vertimo paslaugų sektoriaus, koks yra susidaręs tokiuose miestuose, kaip Los Andželas ir Niujorkas.
„Tai viena iš priemonių siekiant užkirsti kelią valdymo aparato plėtimuisi“, - mano iniciatyvos rėmėja Glenda Paul. „Jei išvykčiau dirbti į Prancūziją, ten žmonės iš manęs tikėtųsi prancūzų kalbos įgūdžių, ir tai nereikštų, jog aš ten esu nepageidaujama. Reikia gerbti priimančiosios šalies kalbą“.
Verslininkai, akademikai, religiniai lyderiai, meras Karlas Deanas aiškino, jog toks sprendimas pakenktų „svetingo miesto“ reputacijai, turizmui ir verslo plėtrai, apribotų federalinių lėšų įplaukas.
Daugelis gyventojų įstatymą atmetė kaip „netolerancijos žinią“, kuri kėsinasi į turtingą ir įvairiapusį miesto kultūrinį gyvenimą.
Gyventojų, kurie namuose šneka ne angliškai, Nashville’yje yra maždaug 10 procentų. Penki procentai gyventojų yra lotynų amerikiečiai. Čia įsikūrusi didžiausia šalyje kurdų bendruomenę, taip pat daug pabėgėliai iš Pietryčių Azijos, Viduriniųjų Rytų ir Afrikos.