Organizatoriai teigia, kad eitynės „Gyvenimas yra šventas“ – tai piliečių iniciatyva, suburta ir skatinama Antano Mockaus, skirta kiekvienam Kolumbijos bei pasaulio gyventojui, nepaisant jų religijos, turto ar politinių įsitikinimų, skirta eitynėms už gyvenimą. Skirtingai nuo kitų iniciatyvų, tai nėra susivienijimas prieš kažką,jos skirtos gyvenimui pažymėti. Organizatorių tikslas – parodyti, kad rūpintis gyvenimu turėtų būti esminė mūsų visuomenės vertybė.
Šios mobilizacijos tikslas – aiškiai pabrėžti, kad kiekvienam kolumbiečiui ar pasaulio piliečiui užtikrintos esminės vertybėmis pagrįsti susitarimai, tokie, kaip kitų gyvybė yra šventa, nepaisant to, kad mes nevisada sutinkame su jais ar jų idėjomis. Todėl manome, kad ideologiniai ar kitokie skirtumai niekada negalėtų įteisinti smurto prieš tuos, kurie mano kitaip.
Eitynės už gyvybę vyks sekmadienį, Kovo 8 d. nuo 11 iki 14 val. Pagrindinės eitynės vyks Kolumbijos sostinėje, Bogotoje. Tačiau tą pačią diena tuo pačiu metu eitynės vyks Niujorke, Londone, Medeline, Bucaramangoje ir kitose pasaulio, bei Europos vietose. Todėl mūsų tikslas yra aiškus – Kad ir Lietuvai būtų atstovaujama šio renginio žemėlapyje.
Norėdami gauti daugiau informacijos apie renginį bei kiekvienų eitynių tvarkaraštį prašome apsilankyti čia ir čia.
Kodėl rengiamos eitynės už gyvybę?
Mes visi norime mėgautis geru , gražiu patogiu ir saugiu gyvenimu. Tačiau norint tą padaryti, visų pirma turime būti gyvi.
Kartu su derybų procesu, kuris vyksta Havanoje, idėjos apie taikos apibrėžimą buvo apribotos pokalbiais tarp vyriausybės ir FARC. Mes nekalbėsime apie tai, nepaisant to, kad konfliktas kainavo nepateisinamas mirtis, tai nėra pagrindinis smurtinių mirčių Kolumbijoje šaltinis. Kad įsiviešpatautų taika neužtenka nutildyti ginklus, nepaisant to, mes turime pirma užčiaupti ginklus, norint kurti taiką kitu keliu.
Mes esame nustebinti, kad Kolumbija yra viena iš šalių, kur daugiausiai žmonių žūsta dėl asmeninių konfliktų. Kitais žodžiais, mes patys savo rankomis žudome vienas kitą. Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2013 metais mirčių nuo asmeninio smurto skaičius, tenkantis šimtui tūkstančių gyventojų, Kolumbijoje buvo 30,3 tai yra maždaug keturis kartus daugiau nei pasauliui tenkantis vidurkis (6,9 per 100 tūkst. gyventojų).
Lygindami statistikos duomenis, pastebėjome, kad netgi 659 savivaldybių Kolumbijoje vidurkis yra virš pasaulio duomenų.
Kodėl šis žygis svarbus Lietuvai?
Mūsų šalyje taika, esame ES ir NATO nariai, tačiau turime karą keliuose, smurtą ir nužudymus šeimose, šiurpius nusikaltimus, kurie jau nieko tikriausiai ir nebestebina.
Gyvybės branginimas yra aktualus ir Lietuvai, kuri pirmauja pasaulyje savižudžių skaičiumi. Mūsų šalyje taika, esame ES ir NATO nariai, tačiau turime karą keliuose, smurtą ir nužudymus šeimose, šiurpius nusikaltimus, kurie jau nieko tikriausiai ir nebestebina. Kiekvieną savaitę girdime apie jaunus žmones, kurie savo noru arba patyčių mokymosi įstaigose dėka pasitraukia iš gyvenimo, patys užgesina didžiausią jiems duotą vertybę – gyvenimą. Taip pat netolimoje kaimynystėje civiliai gyventojai kenčia nuo karo. Dalyvaudami šiame žygyje mes atkreipsime dėmesį į tai, kas vyksta mūsų pačių aplinkoje, galbūt tai taps pasikeitimų pradžia.
Kadangi Kolumbijoje visuomet buvo koncentruojamasi į vykstantį vidinį konfliktą, nepastebėtos kitos priežastys, kurios ir lemia sunkumus gyvenant kartu. Statistika parodo, kad dvi iš trijų mirties priežasčių Kolumbijoje nėra karinio konflikto pasėkmė.
Didžioji dauguma žmonių nežudė ar nežudys. Nepaisant to, mūsų reakcija į smurtą ar karą nėra vienoda, mes tiesiog atmetame žmogų, bet ne jo poelgį. Mes pasmerkiame smurtaujantį ir kovojame smurtu.
Todėl pagrindinis šių eitynių už gyvybę siekis yra suprasti, kad mes turime susitelkti už derybų ribų, mes turime suprasti, kokiu būdu gyvename kartu, kaip kiekvieną dieną bendraujame, kiekvieną dieną turime stengtis pasidaryti geresniais, pakeisti savo požiūrį į kitus, rūpintis kiekvieno iš mūsų gyvybe.
Kas turėtų dalyvauti eitynėse?
Tai yra atviras kvietimas KIEKVIENAM, kuris mano, kad gyvybė yra šventa, netgi jeigu ji yra kito žmogaus, kuris nužudė kažką, nes gyvenime atsitinka daug dalykų. Daugelis klaidų gali būti ištaisytos, mes galime paprašyti atleidimo, galime pradėti iš naujo ir galime pakeisti savo gyvenimo kryptį.
Mes turime išsakyti stiprią žinią sau ir kitiems: nesvarbu ar mes manome ar ne, kad mes galime gyventi kartu su kitais arba šalia kitų. Mes galime taikiai diskutuoti ir derinti mūsų tarpusavio nesusipratimus ir galime pasiimti, kas geriausia iš mūsų kultūrinių ir biologinių skirtumų. Bet visų pirma mes turime išmokti, kaip išsaugoti vienas kitą gyvą, arba tiesiog išmokti vertinti savo ir kitų gyvybę.
