Šis augalas buvo įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą 0 (ex) kategorijoje, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).
Lobelio čemerys (Veratrum lobelianum) – daugiametis, trumpus storus šakniastiebius išauginantis, 50-170 centimetrų aukščio augalas. Jis žydi birželį-liepą, dauginasi ir plinta vėjo nešiojamomis sparnuotomis sėklomis.
Didžiausia grėsmė šiems augalams – per ankstyvas šienavimas ir dirvos suardymas.
Anot VSTT, aptikta Lobelio čemerių populiacija yra gausi ir besiplečianti, šiemet žydėjo mažiausiai penki vegetatyviniai ūgliai, o iš viso suskaičiuota apie 50 generatyvinių ūglių. Augalas gali išgyventi 50 ir daugiau metų, o žydėti pradeda tik sulaukęs 5–16, (kai kur nurodoma net nuo 30 metų), tad galima manyti, kad naujai aptiktoje radavietėje čemeriai auga jau keleri, o gal ir keliasdešimt metų.
Čemeriai savaime auga visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, bet natūralioje gamtoje jie beveik nebesutinkami, be to, Lietuva yra ties šiaurvakariniu rūšies arealo pakraščiu.
Apytiksliai už 5 kilometrų nuo dabartinės radavietės šis augalas jau buvo registruotas. Paskutinį kartą nedidelė populiacija ten stebėta 1975 metais, sakė Anykščių regioninio parko direkcijos vyriausia biologė Dovilė Barčkutė.
Anksčiau šie augalai auginti darželiuose, nes pasižymi vaistinėmis savybėmis. Medicinoje vartojami čemerio šakniastiebiai su šaknimis, iš kurių gaminama tinktūra ir čemeryčių vanduo. Jie vartoti odos parazitams naikinti. Kadangi augalas nuodingas, daugelyje šalių medicinoje nenaudojamas.
