Taiso kompiuterius?
Vilniaus ir Kauno praeivių klausiame, ar programuotojai turėtų mokėti sutaisyti kompiuterius? Toks klausimas gerokai nustebino vilnietį Rytį. Kiek sudvejojęs, vaikinas nusprendė, kad tikrai „ne, o kam?”. Tuo metu netoliese kalbinta Gitana buvo įsitikinusi, kad būtent „tam programuotojai ir yra”.
Prašymas „užmesti akį” į kompiuterį jau nestebina pačių programuotojų. Įsitikinimą, kad programuotojai turi mokėti taisyti kompiuterį, patys programuotojai iškelia pirmuoju numeriu mitų ir stereotipų sąraše. Tiesa, pasak jų, tai tas pats, kas manyti, kad tolimųjų reisų vairuotojai taiso automobilius, nes su jais daug važinėja. Taip, vairuotojai gali gerai tai išmanyti, bet juk tam ir yra automechanikai, kurie automobilių taisymu užsiima profesionaliai.
Dar vienas vyraujantis įsitikinimas apie šią profesiją, tai, kad programuotojai dirba su daugybe kompiuterių vienu metu. Paklausus, kiek programuotojui reikia kompiuterių, vilnietis Gintautas spėjo, kad „mažiausiai dviejų, o gal ir trijų, kurių vienas – filmų peržiūrai“, – šmaikštavo jis. Patys programuotojai teigia, kad jei dirbama prie didelės ir sudėtingos sistemos, gali reikėti ir daugiau kompiuterių (kad ir virtualių), bet pačiam programavimui užtenka vieno. Kuo galingesnis, tuo geriau. Be to, reikia ir didelės raiškos ekrano, dažnai dar ir papildomo monitoriaus.
Tik vyrai?
Bene labiausiai pašnekovų nuomonės išsiskyrė svarstant, ar šioje industrijoje dirba daugiau vyrų, ar moterų. Susidaro įspūdis, kad dažnas vadovaujasi jau atgyvenusiu stereotipu, esą ši profesija yra vyrų reikalas ir moterims čia ne vieta.
Štai Vilniuje kalbinta Svetlana įsitikinusi, kad programuotojai būna tik vyrai. Savo įsitikinimą senjorė pagrindė tuo, kad turi tris anūkus ir visi jie – programuotojai. Kaunietė Jovita su tokia nuomone nesutiko ir akcentavo, kad pozicija technologijų industrijoje priklauso „ne nuo lyties, o nuo žinių, gebėjimų“. Su tokia nuomone vis tik nesutinka sostinėje kalbintas Mindaugas. Jo manymu, moterims „ne tiek įdomu tokie dalykai”.
Toks požiūris nestebino čia pat pakalbintas Gabiją ir Mildą. Merginos dėstė, kad tokį stereotipą skiepija pačios ugdymo įstaigos. Pasak Mildos, atvykę pristatyti universitetinių IT programų, jų atstovai iškart pasako „čia turbūt berniukams bus labiau įdomu”. Merginos juokavo, kad, ko gero, joms neduota suprasti, „kas gi yra kompiuteriai? Mergaitės nežino!”.
Kalba kitokia kalba?
Toliau pašnekovų klausiame, ar programuotojai turi savo kalbą ir kaip daugmaž ji skamba. Kaunietė Jovita teigė įsivaizduojanti tą kalbą, kaip kokias nors „matricas, skaičių sekas, su kažkokiais ženklais”. Netoliese kalbinta Agnė šmaikštavo – „turiu draugą programuotoją, tai nesuprantu aš jo kalbos”. Tam pritartų ir Rytis, kurio nuomone, programuotojai „susikalba terminais, kurie paprastiems mirtingiesiems nesuprantami”. O štai senjorė Svetlana įsitikinusi, kad jie dar ir savo „slengą turi”.
Tokie svarstymai kelia šypseną patiems programuotojams. Jie dėsto, kad yra programavimo kalbos, kuriomis vyksta pats programavimas. Kelios populiariausios: „Java” arba „C#” (objektinės), dinaminė „JavaScript” (savotiška naršyklės kalba), bendros paskirties „Python” ir dar begalė kitų, kurios priklauso nuo poreikio. Vis tik sutinka, kad iš šalies gali atrodyti, kad jie susikalba labai savita kalba. Taip jau yra, kad IT specialistai naudoja labai daug angliškų terminų, kurie universaliai suprantami visame IT pasaulyje, mat lietuviškai vargu ar kas suprastų prašymą, „ar galite pasikeisti mygtukinės lokalę?".
Artėja programuotojų diena
Rugsėjo 13 d. pasaulis švęs tarptautinę programuotojų dieną. Artėjant šiai progai, 15min ir JAV programavimo paslaugų įmonė „Devbridge Group”, domisi, ką žmonės žino apie šią profesiją. Tai – antroji apklausos dalis, kurių šia proga iš viso bus trys.
Iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į ryškią šalies perspektyvą – IT sektorių, ypač programuotojo profesiją. Sudominti visuomenę IT industrija, atskleisti dar vieną šalies potencialą ir paneigti nusistovėjusius mitus bei atgyvenusius stereotipus apie šios profesijos atstovus.
